„Vieni vadovai būna autokratai, kiti demokratiški, o aš esu komandos žmogus, man aplinkui reikia vienminčių, kurie supranta, ką sakai, ir tiki tuo, ką mes darome“, – taip save ir požiūrį į vadovo darbą pristato „Lietuva Statoil“ generalinis direktorius Giedrius Bandzevičius.
Vadovo pareigos G. Bandzevičiui naujos – Lietuvos padalinio vadovu pašnekovas dirba nuo šių metų rugsėjo, tačiau iki tol įmonėje ėjo pardavimo ir tiekimo departamento direktoriaus pareigas ir spėjo susipažinti su skandinaviška bendrovės kultūra bei vertybėmis.
G. Bandzevičius atvirauja, kad dirbant vadovu darbotvarkė ne visada tokia, kokios norėtųsi, – didžiąją dalį laiko užima susitikimai ir pokalbiai, visuomenei nuolat tenka aiškintis dėl degalų kainų kilimo, kuriam, pasak pašnekovo, daryti įtakos degalinių tinklai beveik negali. Tačiau kai yra bendraminčių, kurie palaiko ir padeda į priekį judėti kartu, tuomet dirbti nesunku, įsitikinęs jis.
Skandinaviškoje kultūroje pritapo
Du magistro laipsnius turintis „Lietuva Statoil“ vadovas dirbti pradėjo transporto srityje, kai mokydamasis Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) įsidarbino „Baltijos Ekspedicijoje“ transporto vadybininku. Čia jis susipažino su pardavimo sritimi, kurioje daugiau ar mažiau dirbo visą laiką.
Giedrius Bandzevičius (nuotr. Fotodiena.lt/Roberto Dačkaus)
Pakeitęs dar kelias darbovietes, vadovo karjerą G. Bandzevičius pradėjo „Lietuvos telekome“ (Dabar TEO – red. past.), kur nuo pardavimo vadybininko pakilo iki rinkodaros grupės vadovo. Čia prasidėjo ir jo pažintis su skandinaviško kapitalo įmonėmis. Vėliau šešerius metus dirbo „SCA Packaging“ (tuomet priklausė švedams – red. past.) rinkodaros vadovu.
„Gavęs pasiūlymą pereiti į „Lietuva Statoil“ nemažai svarsčiau, nes ir ankstesnėje bendrovėje sekėsi neblogai, bet viliojo „Lietuva Statoil“ įmonės kultūra ir vertybės“, – prisiminė G. Bandzevičius.
Naujasis darbas einant Pardavimo ir tiekimo departamento direktoriaus pareigas nebuvo lengvas – tik atėjus dirbti planus gerokai pakoregavo krizė ir naujam padalinio vadovui teko susidurti su išbandymais. „Dirbant mažmeninėje prekyboje stipriai pasijuto krizės pasekmės. Tuo laikotarpiu, kai naujame darbe reikiaadaptuotis ir įsivažiuoti, mane užgriuvo krūva iššūkių ir reikėjo priimti nepopuliarius sprendimus“, – sakė pašnekovas.
Planuoja į priekį
Čia, pasak „Lietuva Statoil“ vadovo, ir padėjo skandinaviška bendrovės verslo kultūra. Net tuomet, kai buvo priimami nepopuliarūs sprendimai, darbuotojai neskubėjo ieškoti kaltų ir skųstis. „Kai komanda palaiko, kur kas lengviau viską išgyveni kaip žmogus psichologiškai ir kaip vadovas, – pasakojo G. Bandzevičius. – Tada ir rezultatas greičiau ateina, nes greičiau išlipi iš duobės, pradedi vėl kurti planus. Dabar atsigauname, rezultatai jau po truputį grįžta.“
Lygindamas skandinavišką kultūrą su lietuviška pašnekovas įvardija vieną esminį skirtumą: mes, lietuviai, esame įpratę viską daryti šiandieną daug negalvodami apie ateitį – jei reikia atleisti darbuotojų, tai daroma taip, kad būtų gerai šiandien ir dabar, tačiau tokie sprendimai trumparegiški. O skandinaviško kapitalo bendrovėse planuojama į ateitį.
„Tai leidžia tau kaip darbuotojui jaustis žymiai saugiau. O kai žmonės per krizę jaučiasi saugūs, žino, kad laiku gaus atlyginimą ir turės darbą, jie darbui atiduoda širdį“, – sakė G. Bandzevičius.
Perėmė kanadiečiai
Kalbėdamas apie savo kaip vadovo prioritetus renkantis darbuotojus pašnekovas pirmiausia pabrėžia norą dirbti, pozityvumą ir žmogiškąsias darbuotojų savybes. „Visų pirma žiūriu į žmogų, nes profesinių savybių daugeliu atvejų galima išmokti, – sakė jis. – Jei žmogus negatyvus iš prigimties, su juo sunku dirbti, nors jis būtų stebuklingas, talentingas profesionalas. Pirmiausia žiūriu, kaip jis integruosis komandoje.“
Bekalbant G. Bandzevičius parodo sau ant kaklo kabančią kortelę, kur anglų kalba surašytos „Statoil Fuel and Retail“ vertybės – rūpestingumas ir entuziazmas. Bendrovėje kartą per metus atliekami darbuotojų įvertinimai, kur pusę vertinimo sudaro darbe pasiekti rezultatai, o kitą pusę – darbuotojo. „Jei žmogus pasiekė puikių rezultatų lipdamas per kitų galvas, mums taip netinka. Vieniši kovotojai nepritampa prie mūsų kultūros“, – apibendrina pašnekovas.
Tiesa, šių metų birželį bendrovėje įvyko reikšmingų pokyčių, šiek tiek pakeisiančių ir įmonės prioritetus – mažmeninį degalinių tinklą valdančią norvegų įmonę „Statoil Fuel and Retail“ nupirko kanadiečiai „Alimentation Couche-Tard“. Šie pokyčiai, pasak G. Bandzevičiaus, įmonei leis labiau specializuotis mažmeninėje prekyboje.
Kaltina degalines
Paprašytas nusakyti degalų verslo specifiką pašnekovas pirmiausia pabrėžia nuolatinį žiniasklaidos ir visuomenės dėmesį degalų kainoms ir atsakomybę bendraujant su visuomene. „Degalai yra vienas iš nedaugelio produktų, kuris sulaukia labai daug dėmesio, todėl dirbant šioje srityje būtinas pasiruošimas nuolat atsakyti į visuomenės, žiniasklaidos ir klientų klausimus“, – aiškino G. Bandzevičius.
Nuolatinis aiškinimas, pasak pašnekovo, yra neišvengiamas, nes degalų kainos, palyginti su žmonių pajamomis, auga neproporcingai greitai. „Jei žmogus nori važiuoti tą patį skaičių kilometrų kaip įpratęs, dalis išlaidų jo bendrose pajamose kurui auga ir tai jam susirūpinimą, – pasakojo „Statoil Lietuva“ vadovas. – Dažniausiai kainų tema eskaluojama kainų degalinėse – ateini į tam tikrą vietą ir matai kainą, todėl natūralu, kad nepasitenkinimą nukreipi į tą vietą, kur matai kainą.“
G. Bandzevičius aiškino, kad nuo mažmenininkų priklauso 6–7 proc. degalų kainos, o visa kita reguliuoja didmenininkai ir akcizo bei pridėtinės vertės mokesčiai. Be to, esą tokioje fragmentuotoje rinkoje susitarimų negalėtų būti iš principo.
Pirmiausia rezultatai
„Pirma rezultatai, po to visa kita“, – pagrindinį verslo principą apibūdina pašnekovas. Pasak jo, pirmiausia reikia darbdaviui parodyti, kodėl jis turi į žmogų investuoti, parodyti gerą rezultatą ten, kur jis dirba, tačiau neretai jauni žmonės mąsto atvirkščiai.
„Kalbėdamas su savo darbuotojais sakau – tai, ką darome, darykime gerai, stenkimės ir visa kita ateis, – kalbėjo G. Bandzevičius. – Koncentracija į norą būti generaliniu direktoriumi ar kitas pareigas trukdo kasdieninėje veikloje, nes pradedi koncentruotis į tam tikrus politinius dalykus – kaip pasirodyti, su kuo pakalbėti. Man buvo svarbiausia ne karjera, o gera darbo atmosfera, kai gali su žmonėmis po darbo nueiti ir alaus išgerti, krepšinio pažiūrėti.“
Krepšinis G. Bandzevičiui, kaip ir daugeliui lietuvių, yra antroji religija – kadaise sportavęs Vilniaus krepšinio mokykloje dabar vadovas šiam sportui skiria laiko palaikydamas mėgstamą „Lietuvos ryto“ krepšinio klubą.
Anksčiau verslininkas buvo susidomėjęs fotografija, grodavo mokyklos diskotekose, dabar laisvalaikį leidžia klausydamas muzikos, skaitydamas knygas, o verslo kelionėse – spręsdamas kryžiažodžius.
„Kai turi šeimą, du vaikus ir gyveni nuosavame name, laisvalaikis dažnai būna žolės pjovimas ir kiti darbai. Patikėkite, kartais grįžus namo hobis būna ir pagalvė“, – šyptelėjo pašnekovas.
Faktai: „Lietuva Statoil“
„Lietuva Statoil“ dirba 559 darbuotojai, iš jų 462 – degalinėse
Bendrovėje Lietuvoje turi 76 degalinių tinklą, iš jų 13 – automatizuotų degalinių
2011 m. „Lietuva Statoil“ pajamos Lietuvoje siekė iki 798 mln. litų
Į „Statoil“ degalinę per dieną vidutiniškai ateina 800 klientų
CV: Giedrius Bandzevičius
Gimė 1974 m. Lentvaryje
1996 m. Vilniaus Gedimino technikos universitete baigė transporto vadybos studijas
1997 m. VGTU baigė verslo vadybos ir marketingo magistro studijas, 2012 m. – BMI (Baltic Management Institutel) – Executive MBA
1994–1997 m. dirbo „Baltijos Ekspedicijos“ transporto vadybininku
2000–2003 m. – vadovaujamos pareigos pardavimo srityje „Lietuvos telekomas“
2003–2008 m. – „SCA Packaging“ rinkodaros direktorius
2009–2012 09 01 – Pardavimų ir tiekimo departamento direktorius „Lietuva Statoil“
2012 09 01 – „Lietuva Statoil“ generalinis direktoriu
Paulius GRINKEVIČIUS
