Jei Lietuva neatnaujins tyrimo dėl CŽV kalėjimų, jos laukia tarptautiniai teismai, ketvirtadienį teigė iš Londono atvykę nevyriausybinių organizacijų atstovai . Palestinietis Abu Zubaidahas teigia, kad slapta buvo laikomas Lietuvoje.
„Nukentėjusysis jau kreipėsi į Europos žmogaus teisių teismą, paduotas ieškinys prieš Lietuvą“, – sakė „Amnesty International“ kovos su terorizmu ekspertė Julia Hall. Šalies prokurorai pasigenda informaciją patvirtinančių dokumentų.
Lietuvą spaudžia tarptautinės organizacijos
JAV žiniasklaidoje 2009 metais pasirodžius informacijai apie galimą CŽV kalėjimo egzistavimą ir prezidentei prabilus apie turimus „netiesioginius įtarimus“, Lietuvoje atliktas parlamentinis tyrimas. Jo metu surinkti duomenys parodė, kad su CŽV susiję orlaiviai 2002–2005 metais leidosi Lietuvoje. Apie galimus kalinius jokios informacijos nesurinkta. Po parlamentinio tyrimo prokurorai pradėjo atskirą tyrimą, bet šiemet sausį jį nutraukė.
„Ką tik vėl gavau iš „Amnesty International“ laišką asmeniškai kaip prezidentė, kuriuo vėl toliau Lietuva spaudžiama tyrimą atlikti iki galo. Artimiausioje ateityje šios organizacijos vadovai vėl atvyks į Lietuvą“, – rugsėjo viduryje sakė Lietuvos prezidentė.
„Artimiausios ateities“ ilgai laukti neprireikė – Jungtinėje Karalystėje įsikūrusios Žmogaus teisių gynimo organizacijos „Amnesty International“ atstovai šią savaitę atvyko į Lietuvą ir paskelbė pranešimą “Atrakinkite tiesą Lietuvoje: slaptų kalėjimų tyrimas turi būti atliktas nedelsiant".
Trečiadienį Lietuvos generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis ir Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Irmantas Mikelionis susitiko su tarptautinės nevyriausybinės organizacijos „Amnesty International“ atstovėmis Nicola Duckworth, Julia Hall ir Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktoriumi Henriku Mickevičiumi.
Susitikimo metu „Amnesty International“ atstovės teigiamai įvertino Lietuvos prokurorų sprendimą atlikti tyrimą dėl galimai neteisėto CŽV sulaikytų asmenų kalinimo Lietuvoje, tačiau išreiškė susirūpinimą dėl to, kad tyrimas nutrauktas, bei pasidalino savo pastebėjimais, kaip, jų nuomone, toks tyrimas turėtų būti atliekamas.
Prokurorai padėkojo „Amnesty International“ atstovams už jų indėlį ginant žmogaus teises ir pakvietė pateikti visą turimą faktinę informaciją apie galimai Lietuvoje veikusius slaptuosius CŽV kalėjimus. „Mums labiau reikia konkrečių faktų, pagrindžiančių galimai neteisėtą asmenų kalinimą Lietuvoje. Lietuvos prokurorams tikrai užtenka profesinių gebėjimų ir valios atliekant tokius tyrimus“, – po susitikimo sakė generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis.
Prokurorai patikino „Amnesty International“ atstovus, kad išsamiai analizuos jų pateiktą medžiagą ir jei joje ras naujų, anksčiau netirtų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, priims atitinkamus sprendimus dėl tyrimo atnaujinimo ir tokių aplinkybių patikrinimo.
Atskleistas dar vienas CŽV skrydis į Lietuvą
„Amnesty International“ atstovai ragina Lietuvą ištirti sąsajas su Lenkija ir Rumunija, kur, kaip yra tvirtinama, taip pat veikė slapti CŽV kalėjimai.
Delegacija iš Londono ketvirtadienį paskelbė naujus duomenis apie dar vieną su CŽV siejamą skrydį į Lietuvą 2005 metais. Anglai paragino mūsų šalies prokurorus atnaujinti tyrimą.
2009 metais atliktas parlamentinis tyrimas įvardijo du su CŽV siejamus skrydžius į Vilnių 2003 ir 2005 metais ir dar tris į Palangą 2005 ir 2006 metais. Viešai pateiktoje ataskaitoje „Amnesty International“ nurodo gavusi patvirtinimą apie iki šiol neskelbtą skrydį iš Maroko sostinės Rabato į Vilnių 2005 metų pradžioje.
„Vilniuje lėktuvas nusileido vasario 17–ąją, 18.03 val., o po pusantros valandos pakilo skrydžiui į Reikjaviką. Lėktuvas buvo užsakytas kompanijos, kuri siejama su CŽV kalinių pervežimo programa“, – apie dar vieną slaptą skrydį į mūsų šalį pasakojo Londone įsikūrusios organizacijos „Reprieve“ slaptųjų kalėjimų programos tyrėjas Croftonas Blekas.
Tyrėjas spaudos konferencijoje susirinkusių žurnalistų prašė informacinės pagalbos. „Gal būt yra ir daugiau tokių neatskleistų skrydžių, slaptai nutūpusių lėktuvų. Bet kokia informacija būtų labai svarbi ir naudinga“, – į žurnalistus ketvirtadienį kreipėsi C. Blekas.
Tuo tarpu Generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis didele naujiena pavadino žmogaus teisių organizacijų ketvirtadienį išsakytus teiginius, kad 2005 m. į Lietuvą buvo atskridęs anksčiau neidentifikuotas su CŽV siejamas lėktuvas.
Pasak „Amnesty International“ atstovų, Maroko sostinėje nuo 2004–ųjų pradžios kalintas palestinietis Abu Zubaida galėjo būti perkeltas į Lietuvą. Apie vyro galimą kalinimą Vilniuje praėjusių metų sausį pranešė kita nevyriausybinė organizacija „Reprieve“. Lietuvos prokurorai tuomet sakė negavę jokių tai patvirtinančių duomenų.
„Šio skrydžio laikas 2005 metų vasarį sutampa su galimais Abu Zubaidahos perkėlimais iš Rabato į slaptus sulaikymo centrus Europoje“, – sakė kovos su terorizmu ir žmogaus teisių Europoje ekspertė Julia Hall.
Pasak organizacijos „Interrights“ Saugumo ir teisės viršenybės programos vyr. teisininkės Vesselinos Vandovos, palestinietis Abu Zubaidaha buvo suimtas 2002 metais Pakistane. Jo teisininkų teigimu, vėliau jis buvo laikomas slaptuose kalėjimuose Tailande, Maroke, Lenkijoje ir Lietuvoje, o dabar yra Gvantanamo kalėjime.
„Mums iš tikrųjų didžiulė naujiena tai, kas nurodome tame raporte. Turiu pastebėti, kad prie tos studijos nėra pridedami jokie pirminiai šaltiniai, pirminę informaciją patvirtinantys dokumentai. Prašėme, kad būtų pateikta papildoma informacija. Tikimės, kad taip ir atsitiks. Jei negausime, vertinsime tai, ką turime“, – atsargiai visuomenininkų spaudimą atnaujinti tyrimą vertino D. Raulušaitis. Jo teigimu, nuspręsti, ar būtina atnaujinti tyrimą, prireiks kelių savaičių.
Lyderystė išgaravo nutraukus tyrimą
Iš pradžių JAV žvalgyba A. Zubaidahą įtarė užėmus aukštas pareigas „Al Qaeda“ teroristinėje organizacijoje, tačiau kaltinimų nepateikė iki šiol. Jo teisinė atstovė prieš dvi dienas pranešė, kad Lietuva apskųsta Europos Žmogaus Teisių Teismui dėl to, kad nepakankamai kruopščiai ištyrė galimą jo neteisėtą kalinimą ir patirtas kančias.
„Abu Zubaidahas buvo kankinamas, sukeliant skendimo jausmą, iš jo tyčiotasi. Vyras buvo laikomas nuogas tamsiose dėžėse, mušamas, blogai maitintas, dėl ko dabar turi sveikatos sutrikimų“, – apie palestiniečio kančias slaptuose kalėjimuose pasakojo Julia Hall.
„Jis tikisi, kad daugiau niekam neteks išgyventi tokių žiaurumų“, – sakė Vasselina Vandova. Lenkija pripažino, kad A. Zubaida yra auka ir jo teisės šiurkščiai pažeistos. Tuo tarpu Lietuva pasirinko tylėjimo ir nebendravimo su tarptautinėmis organizacijomis poziciją.
„Lietuvos valdžios institucijos neturėtų slėptis po “valstybės paslapčių„ skraiste ir šitaip trukdyti tinkamai ištirti kaltinimus dėl dingimų be žinios ir kankinimų“, – ketvirtadienį sakė Julia Hall.
„Lietuva gali būti pripažinta pažeidusi tarptautinę Europos žmogaus teisių konvenciją“, – Vilniuje sakė V. Vandova.
Po 2009 m. gruodžio mėn. atlikto parlamentinio tyrimo, Lietuva tapo pirmąja Europos valstybe, pripažinusia, kad jos teritorijoje veikė du slapti kalėjimai ir kad jos atstovai bendradarbiavo su JAV saugumo tarnybomis.
„Tuomet jūsų šalis lyderiavo tarp kitų Europos šalių pagal tyrimo efektyvumą ir buvo geras pavyzdys kitoms valstybėms. Tačiau šių metų sausį tyrimas nepagrįstai nutrauktas, o toks prokurorų veiksmas privertė sunerimti ne vieną žmogaus teisių organizaciją“, – sakė Lietuvos neveiklumu nusivylusi Julia Hall.
Kovos su terorizmu ir žmogaus teisių Europoje ekspertę nustebino Lietuvos prokurorų pozicija įslaptinti informaciją apie CŽV kalėjimus šalyje. „Nei tarptautinės organizacijos, nei jūs, Lietuvos visuomenė, nei kankintos kalėjimų aukos – niekas nežino, ką Lietuvos tyrėjai apklausė, kokią medžiagą surinko, ar turi dar kokios informacijos“, – nerimastingai šnekėjo Julia Hall.
„Nors Lietuvos Respublikos Vyriausybė išsiskiria tuo, kad viešai pripažino, jog leido CŽV savo teritorijoje įkurti slaptus kalėjimus, ji vis tiek išlaiko savo stiprias pozicijas tarp kitų Europos valstybių, kurios liūdnai pagarsėjo tuo, kad nesugebėjo ištirti ir patraukti atsakomybėn jokio valstybės atstovo dėl žmogaus teisių pažeidimų, kurie, kaip yra žinoma, buvo vykdomi tokiuose centruose“, – sakė Julia Hall.
Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Henrikas Mickevičius pastebi, kad prokuratūrai trūksta teisinio raštingumo. „Tarnybos jaučiasi informacijos savininkais, monopolistais ir nesiteikia jos dalintis su visuomene, žiniasklaida bei kitomis struktūromis“, – sakė H. Mickevičius.
Pasak H. Mickevičiaus, prokurorai į šią istoriją žiūri valstybiniu lygiu, tačiau nemato arba nenori matyti, kad Lietuvai gresia tarptautinio lygmens teismas, tad tylėjimas ir nebendravimas nuo atsakomybės neišgelbės.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė nevertina, ar prokurorai CŽV kalėjimų Lietuvoje istorijoje padarė viską. Šalies vadovės teigimu, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, Generalinė prokuratūra pati turės nuspręsti, ar pradėti tyrimą.
„Negaliu vertinti prokurorų darbo, tai yra savarankiška institucija. Jeigu nauji atvežti kažkokie faktai bus pakankami arba jų tikrai užteks pradėti naują tyrimą, tą prokurorai ir padarys. Tokį sprendimą ir įvertinti naujus faktus turi pati Generalinė prokuratūra“, – žurnalistams ketvirtadienį viešėdama Kriminalistinių tyrimų centro Odorologinių tyrimų ir kinologijos valdyboje sakė Prezidentė.
Premjeras Andrius Kubilius taip pat nelinkęs skubinti įvykių ir pasiduoti svečių iš Londono spaudimui. „Ar reikia atnaujinti tyrimą, pirmiausia turi atsakyti teisėsaugos institucijos, ar yra kokių nors papildomų įrodymų, nes Seimas ir Lietuvos teisėsaugos institucijos, pagal tuos įrodymus, kuriuos buvo galima nagrinėti iki šiol, buvo visą tyrimą atlikę“, – žurnalistams Seime sakė A. Kubilius.
Julija Hall teigia, kad mūsų šalis dar gali pasitaisyti atnaujindama kruopštų ir atsakingą tyrimą. Tuomet gali neprireikti tarptautinį šalies įvaizdį menkinančių teismų. Lietuva vėl galėtų būti pavyzdžiu kitoms Europos šalims, kaip tinkamai tirti kaltinimus dėl dingimų be žinios ir kankinimų.
Nevyriausybininkų paviešinti duomenys neseniai paaiškėjo per teismo procesą Niujorke tarp aviacijos kompanijų, o Lietuvos prokurorai galėtų juos patikrinti, sakė parlamentiniam tyrimui vadovavęs Arvydas Anušauskas.
Sprendimą turi priimti mūsų prokurorai
Gintaras Songaila , Seimo narys, TS–LKD Tautininkų frakcijos pirmininkas.
Nesu labai įsigilinęs į šią istoriją, tačiau siūlyčiau nedaryti skubotų išvadų. Nereiktų vadovautis gandais. Kol tarptautinės organizacijos nepateiks realių įrodymų, tyrimo atnaujinti nėra reikalo. Palaikau prezidentės nuomonę, kad sprendimą, atnaujinti slaptų kalėjimų tyrimą, turi priimti mūsų šalies prokurorai. Tai Lietuvos reikalas – esant būtinybei, jį deramai išspręsim.
Vismantas Žuklevičius
