Lietuva žino ir sprendžia JAV Valstybės departamento metinėje ataskaitoje apie žmogaus teises Lietuvoje išdėstytas problemas, teigia Lietuvos diplomatai.
"Džiaugiamės, kad bendras įvertinimas iš esmės yra teigiamas. Ataskaitoje išvardytos problemos Lietuvoje ne tik žinomos, bet ir sprendžiamos", - BNS trečiadienį (04.02) JAV ekspertų pranešimą komentavo Lietuvos URM spaudos skyriaus vedėja Daiva Rimašauskaitė.
Pirmadienį paskelbtoje JAV Valstybės departamento Demokratijos ir žmogaus teisių biuro ataskaitoje teigiama, kad iš esmės Lietuvoje šalies piliečių žmogaus teisės gerbiamos. Tačiau rimtos žmogaus teisių problemos Lietuvoje išlieka moterų diskriminacija, smurtas prieš moteris ir vaikus bei prekyba moterimis ir merginomis, taip pat pastebimos policijos pareigūnų smurto, įtariamųjų ilgalaikio sulaikymo ir blogų kalinimo sąlygų problemos.
D. Rimašauskaitės teigimu, Lietuvoje įgyvendinama jau antroji vyrų ir moterų lygių galimybių programa, sėkmingai vykdomos 2002-2004 m. prekybos žmonėmis ir prostitucijos kontrolės priemonės.
Anot URM atstovės, Lietuvos Vyriausybė priėmė ne vieną nutarimą, skirdama lėšų įkalinimo įstaigų renovacijai, įsigaliojo naujos normos dėl mitybos įkalinimo įstaigose.
D. Rimašauskaitės teigimu, "daug kas pasikeis ir nuo šių metų gegužės 1-osios, kai įsigalios naujasis Baudžiamasis, Bausmių vykdymo ir Baudžiamojo proceso kodeksai".
Kasmetiniame tyrime, kuriame įvertinama žmogaus teisių padėtis visame pasaulyje, pabrėžiama, kad Lietuvoje moterys dažnai patiria smurtą, ypač šeimose, ir tai yra susiję su jų sutuoktinių alkoholizmu.
Anot tyrimo, smurtą patiriančios moterys retai skundžiasi, vengdamos viešumo, nes abejoja, kad jų skriaudėjai bus patraukti atsakomybėn.
Tyrime taip pat atkreipiamas dėmesys į vaikų patiriamą smurtą, ypač kai tai susiję su girtavimu šeimose. Minimi atvejai, kai vaikai patiria suaugusiųjų žiaurumą, sąmoningą marinimą badu, mušimus ir seksualinę prievartą, taip pat buvo vaikų nužudymo atvejų: 4 per 2002-ųjų sausį-rugpjūtį ir 16 atvejų 2001-aisiais.
Atkreipiamas dėmesys į kelis tūkstančius benamių vaikų, Lietuvos valdžios ir nevyriausybinių organizacijų pastangas spręsti jų globos problemą.
Kaip ir kelerius pastaruosius metus, tyrime nurodoma, kad tebėra problema prekyba moterimis ir merginomis ir jų įtraukimas į prostitucijos verslą. Atkreipiamas dėmesys į valdžios ir nevyriausybinių organizacijų pastangas pašalinti prostitucijos priežastis, prevencijos priemones, kovą su nusikaltėlių - prekeivių žmonėmis - grupuotėmis, socialinę, psichologinę paramą prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukomis. Minima ilgalaikė švietimo programa, duomenų bazės sudarymas.
Anot tyrimo, Lietuva yra prekybos moterimis ir merginomis šaltinis, tranzito bei galutinis punktas. Moterys dažniausiai parduodamos ar vežamos į Vokietiją, Ispaniją, Nyderlandus, Daniją, Švediją, Norvegiją, Graikiją, Izraelį, Jungtinius Arabų Emyratus, Prancūziją ir Austriją. Į Lietuvos didžiuosius miestus atvežamos arba toliau į Vakarų Europą siunčiamos moterys iš Ukrainos, Rusijos Kaliningrado srities, Baltarusijos, Latvijos ir Lietuvos rajonų.
Moteris, dažnai nepilnametes, į prostituciją įvilioja arba prievarta įtraukia ir į užsienį parduoda organizuoti nusikaltėliai. Prekiautojai žmonėmis taikosi į labiausiai pažeidžiamas socialines grupes - jaunas moteris iš neturtingų, asocialių ir nestabilių šeimų.
Dauguma įviliojamos apgaulingais pažadais dirbti namų ūkiuose, barų šokėjomis ir padavėjomis. Kartais moterys į prostituciją įtraukiamos per melagingus vedybinius skelbimus. Moteris priverčiamos paklusti grasinimais arba atimant dokumentus. Tačiau, anot tyrimo, sunku nustatyti, kiek moterų į prostitucijos pinkles patenka pasidavusios vilionėms ar grasinimams, o kiek tam ryžtasi savanoriškai.
Anot tyrimo, 2002 metų sausį-rugpjūtį dėl įgaliojimų viršijimo iškeltos bylos dešimčiai Lietuvos policijos pareigūnų, du iš jų buvo pripažinti kaltais ir nuteisti. Lapkritį policijos generalinis komisaras pripažino, kad 10-15 proc. skundų dėl policijos pareigūnų smurto prieš sulaikytuosius buvo pagrįsti, o kalti pareigūnai nubausti arba atleisti.
Anot tyrimo, Lietuvos žiniasklaida, Seimo nariai ir prezidentas pernai birželį kritikavo policiją dėl "perdėtos reakcijos" į Tibeto rėmėjų grupės protestus per Kinijos prezidento Jiang Zeminio (Dzian Dzeminio) vizitą, kai prieš kelis protestuotojus buvo panaudota jėga, jie buvo kelias valandas sulaikyti.
Tyrime taip pat atkreipiamas dėmesys ir į Seimo kontrolierių daugiau kaip šimtą ištirtų skundų dėl policijos pareigūnų padarytų pažeidimų, dauguma šių skundų buvę pagrįsti.
Anot tyrimo, kalėjimų sąlygos Lietuvoje "blogos ir keliančios grėsmę gyvybei". Dauguma iš 14 pataisos institucijų perpildytos, tačiau tikimasi, jog kai kurios pataisos įstaigos šiemet bus suremontuotos. Tyrime pabrėžiama, kad per 70 proc. išaugo ŽIV užsikrėtusių kalinių, daugiausiai jų - per intraveninių narkotikų vartojimą. Minimas pernai gegužę Alytaus griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje įvykęs ŽIV protrūkis, kuris sukėlė bado streikų bangą. Taip pat minimos Lietuvos Vyriausybės ŽIV prevencijos priemonės įkalinimo įstaigose.
Tyrime atkreipiamas dėmesys į Seimo kontrolierių išvadas, kad tardymo izoliatoriuose laukiančių teismo asmenų gyvenimo sąlygos "neatitinka elementarių higienos ir žmogaus orumo standartų" ir yra blogesnės negu nuteistųjų. Minimi daugiau kaip 10 valandų trunkantys įtariamųjų pervežimai iš sulaikymo į tardymo įstaigas. Atkreipiamas dėmesys į ilgalaikį įtariamųjų sulaikymą.
Tyrime pastebimos Lietuvos valdžios pastangos pagerinti nuteistųjų ir sulaikytųjų asmenų buities sąlygas, higienos normas, minimos naują bausmių ir probacijos sistemą numatančios Baudžiamojo ir Baudžiamojo proceso kodeksų pataisos, tačiau pabrėžiama, kad "pažanga lėta".
JAV Valstybės departamento tyrime atkreipiamas dėmesys į ilgalaikes Lietuvos pastangas užtikrinant sienų saugumą ir mažinant nelegalią migraciją, grąžinant į atvykimo šalis nelegalius migrantus.
Tačiau atkreipiamas dėmesys į Jungtinių Tautų Žmogaus teisių įgaliotinio institucijos pareikštą susirūpinimą dėl Lietuvos pasieniečių sprendimo pernai lapkritį sugrąžinti į Baltarusiją nelegaliai atvykusius 26 Rusijos piliečius čečėnus, ketinusius pasiprašyti prieglobsčio. Toks veiksmas pažeidė JT konvenciją dėl pabėgėlių ir tarptautinės teisės normas.
BNS
