Jau mėnesį Lietuvoje viešinti rumunė Raluca Vintila suspėjo įprasti prie lietuviško oro ir gyvenimo tempo. 22 metų studentė į Lietuvą atvyko su projektu„The Green projekct“ stažuotis. Projekto tikslas yra įkvėpti jaunus žmones imtis iniciatyvos siekiant išsaugoti mūsų gamtą ir rūšių įvairovę bei akcentuoti tiesioginį ryšį tarp ekologijos ir mūsų visuomenės gerovės.
Šiuo metu mergina kremta magistrantūros mokslus net dviejuose universitetuose – ji gilinasi į lyderystės ir vadybos bei viešojo administravimo studijas.
Kaip nutiko, kad mokaisi dviejų dalykų iš karto – ar tam pakanka laiko?
Viešojo administravimo studijos yra mano bakalauro studijų tęsinys, tad taip stengiuosi įtvirtinti įgytas žinias, o lyderystės studijos yra pritaikomos daugelyje gyvenimo sričių, tad jei atrasiu sritį, kuri man bus įdomesnė nei dabar studijuojamas viešasis administravimas, visuomet galėsiu pritaikyti savo žinias įgytas lyderystės studijų metu. Žinoma, studijuoti dvi specialybes nėra lengva, bet jei labai nori ko nors pasiekti – tai įmanoma.
Aš buvau pakviesta studijuoti į du universitetus, tad nusprendžiau pasinaudoti šia galimybe ir derinti abi studijų programas. Prieš pradėdama studijuoti pasakiau sau: jei tai pavyks, bus gerai, jie matysiu, kad nesuspėju, teks priimti kokį nors kitą sprendimą, bet mano ambicijos buvo išties didelės.
Ar aukštasis mokslas Rumunijoje jaunimui yra lengvai pasiekiamas?
Aš studijuoju valstybiniuose universitetuose, bet esama ir privačių. Studijų kaina priklauso nuo universiteto ir studijų programos. Studijų metų kaina universitete gali siekti 1 tūkst. eurų. Rumunijoje, taip pat priklausomai nuo universiteto ir studijų srities, valstybė skiria 10–30 proc. nemokamų studijų vietų, tad besimokantiems ir motyvuotiems žmonėms yra reali galimybė studijuoti valstybės lėšomis.
Raluca Vintila (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
Ar Rumunijoje studentai turi kokių nors socialinių lengvatų?
Taip, jų tikrai yra, o studentams iš nepasiturinčių šeimų skiriama finansinė parama, lengvatinėmis sąlygomis suteikiamas gyvenamasis plotas.
Lietuvoje svečiuojiesi pirmą kartą, kokie įspūdžiai?
Pirmas dalykas, kuris krito į akis vos atvykus buvo tas, kad sostinėje gausybė žaliųjų zonų. Bukareštas – perpildytas miestas su gausybe automobilių gatvėse ir vos pora parkų. Teko ragauti lietuviško maisto: cepelinų, bulvinių blynų bei šaltibarščių. Cepelinai pasirodė tikrai skanūs, bet man labiau patiko iš bulvių paruoštas apvalkalas, o viduje buvusi mėsa nesužavėjo, bet tai nereiškia, kad pats patiekalo derinys yra kuo nors blogas. Vos atvykusi į Lietuvą supratau, kad čia nebus problemų pasiklausti kelio, nes žmonės malonūs ir paslaugūs. Viename prekybos centre niekaip negalėjau išaiškinti, kaip veikia daiktų saugykla, tad viena garbaus amžiaus senolė, kuri nesuprato nė žodžio angliškai, kantriai šypsodamasi lietuvių kalba ir ženklais man paaiškino visą tvarką. Nesupratau nė žodžio iš to, ką ji man pasakė, bet viskas ir taip buvo aišku. Apskritai pastebėjau, kad vyresnio amžiaus žmonės beveik nekalba angliškai.
Manoma, kad lietuviai yra šalti šiauriečiai, kurių skiriamasis bruožas nuolatinis pesimizmas, ar galėtum su tuo sutikti?
Pastebėjau tik tai, kad lietuviai mėgsta laikytis distancijos – Rumunijoje susitikus draugams apkabinimas būna šiltas ir tvirtas, čia – etiketo gestas, kuris tik simboliškai svarbus. Teko pavaikštinėti Vilniaus naktinėmis gatvėmis – visur jaučiausi labai saugi.
Ką žinojai apie Lietuvą prieš atvykdama?
Prieš atvydama į Lietuvą truputį domėjausi šalies kultūra ir viename animaciniame seriale ar televizijos laidoje teko matyti merginą, kuri nuolat kalbėjo apie Lietuvą, kad šioje šalyje labai populiarus ožkų pienas ir mediniai šaukštai. Tad atvykau tikėdamasi, kad tai tikrai bus medinių šauktų šalis, bet niekur, išskyrus suvenyrų prekyvietes, neteko jų matyti. Draugai išvykstant juokavo, kad būtinai turiu parvežti medinį šaukštą, bet tai gana sunki užduotis. Galiu drąsiai sakyti, kad į Lietuvą atvykau neturėdama jokios išankstinės nuomonės apie šią šalį, tad ir jokių stereotipų apie jūsų šalį nežinau.
Koks tavo lankymosi Lietuvoje tikslas?
Į Lietuvą atvykau su „The Green project“ programa stažuotis. Šiuo metu skaitau paskaitas sostinės mokyklose. Net nevadinčiau to paskaitomis, tai veikiau diskusijos. Šių susitikimų metu aš pristatau jaunimui Rumunijos kultūrą, kalbamės apie ekologiją bei savanorystės naudą. Visuomet su moksleiviais stengiuosi palaikyti abipusį ryšį, man įdomi jų nuomonė, klausimai, komentarai. Visuomet sakau, kad pavyzdys yra labai paveiki mokymo priemonė. Susitikimų metu nemažai moksleivių iš tiesų susidomi mano pasakojimu, pajuntu, kad atradau kelią į šių žmonių širdis, žinoma, daliai jų mano pamokos nėra įdomios. Šiek tiek keblumų kelia kalbos barjeras. Bet kuriuo atveju, tai tam tikras iššūkis.
Ar ekologijos ir savanorystės idėjos populiarios Rumunijoje?
Tiesą pasakius, ekologijos idėjos nėra labai populiarios, buriasi jauni žmonės į bendruomenes, kurios tai vertina, bet tik tiek. Taip pat kol kas neturime ir gilių savanorystės tradicijų. Didmiesčiuose, aukštosiose mokyklose jaunimas noriai priima šią idėją, bet nemanau, kad vyresnio amžiaus žmonės tuo domisi, jie dažniausiai akcentuoja, kad jų pečius slegia kitokios problemos.
Ar labai skiriasi mokymosi sąlygos Rumunijoje ir Lietuvoje?
Nemanau, kad egzistuoja labai dideli skirtumai, juk vaikams į mokyklą eiti privalu ir tai nėra koks nors malonus užsiėmimas, daromas sava iniciatyva. Žinoma, daug kas priklauso nuo bendros mokymosi atmosferos ir požiūrio – jei vaikai atranda įdomų būdą mokytis, tai daro su malonumu, bet jei moko pagal komunizmo laikais puoselėtus mokymo principus, tuomet mokymasis didelio džiaugsmo nekelia. Manau, kad Rumunijoje sąlygos šiek tiek skiriasi priklausomai nuo regiono. Žinau atvejų, kai vaikai į mokyklą kasdien eina 3–4 kilometrus pėsčiomis ir grįžta tą patį kelią atgal. Nesvarbu, koks oras. Provincijoje šiek tiek skurdesnės ir pačios mokyklos.
Lietuvoje jau nebebijoma pripažinti esamų jaunimo nedarbo ir emigracijos problemų, ar su šiomis problemomis susiduria ir Rumunija?
Pati neseniai baigiau bakalauro studijas, tad žinau, kokia situacija yra darbo rinkoje Rumunijoje. Žinau atvejų, kuomet ką tik studijas baigę žmonės 6–8 mėnesius stengiasi susirasti darbą, bet šios paieškos bergždžios. Kalbu ne apie darbą pagal specialybę, o apie darbą apskritai. Ir iš Rumunijos masiškai emigruoja medicinos studijų absolventai ir jau šiuo metu susiduriame su gydytojų trūkumu. Didelė problema ta, kad valstybė pati paruošusi specialistus, vėliau nesiūlo jiems darbo vietų. Kita problema, kad jauni, studijas tik baigę specialistai neturi darbo patirties ir tai tampa kliūtimi ieškant darbo. Esu tikra, kad didžioji dalis studentų po studijų baigimo renkasi likti Rumunijoje, o apie išvykimą tik svajoja.
Kaip apibūdintum nacionalinį rumunų charakterį?
Turime keletą stereotipiškų apibūdinimų skirtingų Rumunijos regionų žmonėms. Pietiečius laikome karšto būdo, temperamentingais žmonėmis, o šalies vakaruose gyvenantys rumunai apibūdinami kaip ramesni, santūresni, kantresni žmonės. Bukarešto gyventojai dažnai laikomi nuolat skubančiais, nekreipiančiais dėmesio į gyvenimiškas smulkmenas, besirūpinančiais tik savais reikalais. Įdomu tai, kad visi apie šiuos stereotipus žino ir, reikalui esant, tai primena.
Ar Rumunija patraukli šalis turistams?
Net neabejoju. Kai pirmą kartą skridau virš kalnų, su nenusakomu pasigėrėjimu žiūrėjau į jų viršūnes – esu buvusi kalnuose, bet niekada nemaniau, kad jie tokie gražūs iš viršaus. Rumunijoje yra daugybė gražių vietų, kurių man pačiai pasisakė aplankyti tik pusę, kita dalis yra mano būsimų kelionių sąraše. Rumunija galima aplankyti tiek vasarą, tiek žiemą. Besiruošiantiems kelionei į Rumuniją patarčiau aplankyti Dunojaus deltos gamtos rezervatą.
Rumunija garsėja kaip grafo Drakulos gimtinė...
Taip, tačiau negaliu pasakyti, ar iš tiesų gyveno grafas Drakula, bet neseniai teko lankytis pilyje, kur neva buvo jo rezidencija. Man nebuvo labai jauku klaidžioti siaurais pilies tuneliais. Ta vieta turi mistinę aurą, tad nenuostabu, kad ją gaubia daugybė legendų.
R. Vintila teigė, kad Rumunija labai svetinga ir įdomi šalis, tad kiekvienas mėgstantis keliauti turėtų rimtai pagalvoti apie galimybę joje apsilankyti.
Raluca Vintila (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
