Ūkininkų organizacijos vis dažniau atkreipia dėmesį, kad dėl griežtinamų aplinkosaugos reikalavimų gyvulių ūkiams Lietuva greitai taps maistą importuojančia šalimi.
Kelis šimtus tūkstančių litų per metus vien aplinkosaugos tyrimams sumokančių gyvulininkystės bendrovių atstovai teigia, kad dar labiau sugriežtinti aplinkosaugos reikalavimai ne tik stabdys investicijas į Lietuvos žemės ūkio gamybą, bet ir visiškai nekonkurencingomis pavers kai kurias žemės ūkio šakas.
Laukia griežtesni apribojimai?
Įpusėjus lapkričiui darbą baigė Seimo narių darbo grupė gyvulininkystės ir paukštininkystės problemoms spręsti. Grupė išnagrinėjo atsakingų valstybės institucijų veiklą, susijusią su stambių gyvulininkystės įmonių taršos mažinimu ir gyventojų reikalavimais užtikrinti jų teisę gyventi sveikoje aplinkoje. Paradoksalu – tačiau ūkininkams skundžiantis ir taip griežtesniais nei ES aplinkosaugos reikalavimais, tarp darbo grupės parengtų išvadų bei rekomendacijų Vyriausybei gausu siūlymų dar labiau griežtinti gamtosauginius reikalavimus.
Kaip teigia Seimo darbo grupės narė Agnė Zuokienė, griežtinimus numatoma reglamentuoti auginamų gyvulių skaičiaus apribojimu. „Jau ne vienerius metus kalbama, kad mūsų įstatymuose ar poįstatyminiuose aktuose reikėtų numatyti maksimalų vienu metu auginamų kiaulių skaičių. Nors ir labai vėluodama, Aplinkos ministerija rengia tokį dokumentą. Mano žiniomis, ministerija siūlys, jog didžiausiame komplekse būtų auginama ne daugiau nei 12 000 kiaulių“, - sakė A. Zuokienė.
Ūkininkai nežinioje
Apie tokias naujoves išgirdę ūkininkai nuogąstauja, jog greitai Lietuvoje apskirtai nebeapsimokės užsiimti pramonine gyvulininkyste. Kaip teigia UAB „Cestos maistas“ direktorius Gintautas Repčys, lieka neaišku, kas, įsigaliojus naujiems apribojimams, kompensuos jau atliktas investicijas.
„Savo įmonėje buvome suprojektavę plėtrą iki 27 000 kiaulių. Tačiau dabar viską sustabdėme, nes nebeaišku, kuria apribojimų sistema – sena ar nauja - vadovautis. O bendrovę modernizavome vakarietiškai – rekonstravome tvartus, įrengėme modernias gyvulių laikymo ir šėrimo technologijas. Mūsų planuose buvo ir biodujų jėgainės statyba. Būtų buvusi nauda ir energetine, ir ekonomine prasme. Tokių jėgainių statybos brangios, o atsiperka jos tik tada, jei yra pakankamas gyvulių kiekis“, - tvirtino G. Repčys.
Bendrovės „Cestos maistas“ vadovas teigia, jog biodujų jėgainių statybai tinkamiausios vietos yra šalia stambių gyvulininkystės kompleksų. „Čia vietoje visas kuras – ir mėšlas, ir kritę gyvuliai. Žinia, šiandien Lietuvoje gyvulių utilizavimu užsiima vienintelė įmonė. Matyt tai kažkam nepatogu, nes apie biodujų jėgaines pastaruoju metu šnekama daug, bet plėtra ir statybos nevyksta. Ir apskirtai, biodujų jėgainių statybos Lietuvoje kažin ar vyks, jei nebus leista didinti gyvulių skaičiaus. Nes šios jėgainės tiesiog nebus efektyvios“, - dėstė G. Repčys.
Trūkumą kenčia ir perdirbėjai, ir vartojai
Lapkritį premjerui Andriui Kubiliui dėl vietinės mėsos trūkumo skundėsi ir Lietuvos mėsos perdirbėjų įmonės. Gamybininkai tvirtino, kad jų pusėn metami kaltinimai, esą jie nėra suinteresuoti vartotojui teikti iš lietuviškos mėsos pagamintos produkcijos, yra nepagrįsti. Mat mėsos perdirbimo įmonės šiandien tiesiog neturi pasirinkimo.
„Iš vartotojų juntame lietuviškos produkcijos paklausą. Net turguje žmonės prašo, kad mėsa būtų iš Lietuvos, bet ir ten karaliauja lenkiška produkcija. Suprantama, kad lietuviška mėsa yra kitokia - kitaip užauginta ir naudingesnė. Tačiau iš užsienio mėsą įvežame tik dėl to, jog Lietuvoje jos labai trūksta“, - teigė Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos tarybos pirmininkas Egidijus Mackevičius.
Jis priduria, jog viena pagrindinių kliūčių pakankamam produkcijos kiekiui yra per dideli gamtosaugos reikalavimai. „Tapome šalimi, kur negalima auginti gyvulių ar paukščių, nes smirda, nes teršia, nes kenkia sveikatai. Priežasčių atsiranda įvairių. Tačiau pažiūrėkime į kitas Europos valstybes: Vokietijoje yra apie 80 mln. gyventojų, jie per metus užaugina apie 60 mln. kiaulių. Tuo tarpu mes, turėdami 3 mln. gyventojų užauginame tik 900 tūkstančių. Nauji ribojimai nepadidins žaliavos kiekio, nes tie, kurie tikrai gali auginti gyvulius, žiūri į verslo sąlygas. Jei, tarkime, Baltarusijoje yra paprasčiau auginti, jie ir investuos ten. O mėsos perdirbėjai bus priversti pirkti žaliavą iš trečiųjų šalių, tokių kaip Belgija ar Vokietija. Tad ir pridėtinė vertė liks ten“, - dėstė E. Mackevičius.
Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos tarybos pirmininkas pridūrė, jog Lietuvoje trūksta strateginio požiūrio į žemės ūkio gamybos vystymą. „Vien tai, kad eksportuojame grūdus – pagrindinę pašarų žaliavą – yra rodiklis, jog pas mus su žemės ūkio gamyba kažkas netvarkoje. Kam išvežti grūdus, jei galima juos parduoti vietiniams gyvulių augintojams? Turime gamybinį potencialą ir visas sąlygas patenkinti tiek vidaus rinkos poreikius, tiek eksportuoti Lietuvoje užauginą produkciją. Dėl naujų gamtosaugos reikalavimų – taip pat pradedame ne nuo to galo. Mūsų valdžia dažnai mėgsta žiūrėti į užsienio, ypač Vakarų Europos valstybių, pavyzdžius. Tačiau tai nėra teisinga, nes ten žemės ūkis yra išvystytas ir pasiekęs labai aukštą lygį, o pas mus vakarietiški standartai dar tik diegiami, viskas vystimosi stadijoje. Todėl taikyti griežčiausius reikalavimus būtų neprotinga“, - tvirtino mėsos perdirbėjų asociacijos tarybos pirmininkas.
Kiek kainuoja mėsos importas?
Statistikos duomenimis, Lietuvoje per metus išauginama apie milijonas kiaulių, tačiau suvartojama apie 2 mln., o tai reiškia, kad apie milijonas kiaulių importuojama – skerdiena ir gaminiais. Ūkininkų teigimu, vidutinis realizuojamos kiaulės svoris yra apie 110 kg, o vieno kilogramo kaina 3,5 - 4,3 Lt. Vienos kiaulės vidutinė kaina yra apie 400 Lt. Tai reiškia, kad Lietuva kasmet tik už kiaulieną užsieniui sumoka nuo 400 iki 800 mln. Lt.
Gyvulininkystės ekspertų skaičiavimais, norint papildomai išauginti milijoną kiaulių, būtų sušerta apie 300 tūkstančių tonų pašarinių miežių ir kviečių, ir taip padidintos vietos ūkininkų, auginančių grūdus, pajamos. Teigiama, jog vieno milijono kiaulių mėšlu galima patręšti apie 60 tūkst. ha žemės ir taip sutaupyti dar apie 24 mln. Lt mineralinių trąšų sąskaita. Vien papildomo milijono kiaulių užauginimui būtų sukurta apie 6000 darbo vietų, o tai leistų valstybei papildomai gauti apie 54 mln. Lt pajamų mokesčio ir apie 108 mln. Lt PVM bei 36 mln. Lt pelno mokesčio per metus.
Didesnius apkrovimus gautų ir vietinės skerdyklos. Kaip teigia Biržų skerdyklos „Agaras“ vadovas Petras Vainoras, iš užsienio įvežama mėsa Lietuvos skerdykloms neleidžia kurti naujų darbo vietų. „Šiais metais planavome paskersti apie 250 tūkst., o paskersime vos apie 160 tūkst. vienetų. Skerdykloms labai trūksta vietinės žaliavos, tiesiog nėra gyvulių“, - teigia P. Vainoras.
Skerdyklų vadovai skaičiuoja, kad jei Lietuvoje per metus būtų užauginamas bent jau suvartojamas kiaulių skaičius – apie 2 mln., - atsirastų ir nauja galimybė apkrauti skerdyklas, eksportuoti mėsos gaminius. Teigiama, jog šiuo metu neišnaudojami Lietuvoje veikiančių skerdyklų, modernizuotų naudojant ES ir Lietuvos struktūrinių fondų paramą, pajėgumai, siekiantys apie 6 mln. kiaulių per metus. Tuo tarpu šioje ūkio šakoje papildomai būtų galima sukurti apie 5000 naujų darbo vietų, daugiausiai – kaimo vietovėse.
