Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) kartu su partneriais Vokietijoje ir Nyderlanduose pradeda įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) PHARE programos finansuojamą projektą, kuriuo siekiama pasirengti laisvam darbo jėgos judėjimui, atsiveriančiam su naryste ES.
"Tam, kad laisvė būtų realizuota, reikia gerai pasirengti", - antradienį Vilniuje surengtoje spaudos konferencijoje sakė SADM valstybės sekretorius Rimantas Kairelis.
Dvejus metus truksiantis projektas "Parama SADM įgyvendinant laisvą darbuotojų judėjimą bei socialinės apsaugos sistemų koordinavimą centriniu ir savivaldybių lygiu" apima tris sritis - laisvą darbuotojų judėjimą, profesinių kvalifikacijų ir diplomų pripažinimą bei socialinės apsaugos sistemų koordinavimą.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) projektą įgyvendins kartu su Nyderlandų Karalystės socialinės apsaugos ir darbo bei Vokietijos ekonomikos ir darbo ministerijomis.
Projekte numatyta toliau derinti Lietuvos teisės normas laisvo darbuotojų judėjimo srityje su ES teisynu ir integruoti Lietuvos administraciją, ypač Lietuvos darbo biržą į Europos įdarbinimo tarnybų tinklą EURES, skirti ypatingą dėmesį visuomenės informavimui apie galimybes įsidarbinti ES valstybėse.
Nuo kitų metų gegužės 1-osios atverti savo darbo rinkas Lietuvos piliečiams kol kas nusprendė tik penkios iš penkiolikos ES valstybių - Danija, Švedija, Didžioji Britanija, Airija ir Nyderlandai. Neoficialiai tokius ketinimus yra pareiškusios ir Ispanija bei Italija. Kitos valstybės numato taikyti pereinamąjį laikotarpį, kurio maksimali trukmė gali būti 7 metai.
Lietuvos darbo biržos specialistai prognozuoja, iš Lietuvos daugiausia bus vykstama dirbti į Skandinavijos valstybes ir Airiją. Tokiu traukos centru gali tapti ir Vokietija, kai ji nuspręs atverti savo darbo rinką.
Tačiau, darbo biržos duomenimis, Lietuvos piliečiai ketina vykti dirbti ne tik į Vakarų Europos valstybes.
Pasak Lietuvos darbo biržos Užsienio ryšių skyriaus vadovės Lionginos Beinoravičienės, prognozuojama, jog daugiau Lietuvos piliečių išvyks dirbti į Latviją ir Estiją, negu atvyks iš šių šalių.
Lietuvai tapus ES nare gali padaugėti ir šalyje dirbančių sąjungos valstybių piliečių. Prognozuojama, jog daugiausia tai bus užsienio specialistai, atvykę įgyvendinti investicinių projektų.
Taip pat Lietuvoje iš užsienio tikimasi sulaukti kalbų specialistų, laivų suvirintojų ir surinkėjų, telekomunikacijų ir naftos produktų specialistų. Tarp paklausių specialybių yra ir kinų virtuvės virėjai.
Lietuvai tapus ES nare atsiras galimybė užsienyje nelegaliai dirbantiems asmenims legalizuotis. R.Kairelio teigimu, tam jie neprivalės grįžti į Lietuvą ir vėl išvykti.
SADM duomenimis, šiuo metu daugiau kaip 100 tūkst. Lietuvos gyventojų, dauguma jų nelegaliai, dirba ES šalyse.
Lietuvos darbo birža prognozuoja, kad 2003 metais nedarbo lygis Lietuvoje sumažės, tačiau jis ir toliau išliks keliais punktais didesnis negu vidutiniškai ES valstybėse.
Kai kurie šalies darbdaviai baiminasi, kad kvalifikuotos darbo jėgos judėjimas, Lietuvai esant ES, dar labiau išaugs, todėl gali tekti didinti atlyginimus.
BNS
