Saloje įsikūrusi ES narė Airija šiaurinėje jos dalyje ribojasi su Šiaurės Airija, o tai yra Britanijos teritorija.
Briuselis ir Londonas siekia susitarti dėl Šiaurės Airijos statuso, kad britams pasitraukus iš ES tarp šios teritorijos ir Airijos valstybės neatsirastų fizinė siena su pasienio ir muitinės patikromis.
„Mes išsakėme tikrai solidarumą su Airija „Brexit“ kontekste, suprasdami, kad jų situacija ir geografinė, ir istorinė, ir tradicinė santykiuose su Jungtine Karalyste yra tokia, kad norėtųsi, kad nebūtų sujaukta ta situacija ir nebūtų kietos sienos tarp Jungtinės Karalystės ir Airijos“, – trečiadienį žurnalistams sakė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Taip jis kalbėjo po susitikimo su Airijos užsienio reikalų ir prekybos ministru Simonu Coveney (Saimono Kouvniu).
Briuselis siūlo, kad Šiaurės Airija po „Brexit“ vadovautųsi tokiomis pat taisyklėmis kaip ir likusios 27 ES valstybės narės – tai būtų „apsaugos mechanizmas“, kuris leistų išvengti patikrų sienoje atnaujinimo ir sumažintų pavojų taikos procesui Airijoje.
Tačiau Londonas, nerimaujantis, kad ES siūlymas suskaldytų Jungtinės Karalystės teritoriją, siūlo kitokį sprendinį – kad kai kuriose srityse visa Britanija toliau laikytųsi ES taisyklių, bet tik iki 2021-ųjų pabaigos.
Briuselis savo ruožtų nepritaria tokiam sumanymui ir vadina jį Britanijos mėginimu patylomis pasilikti bloko bendrojoje rinkoje.
ES derybininkas Michelis Barnier (Mišelis Barnjė) praėjusią savaitę pareiškė, kad Airijos sienos klausimas gali sužlugdyti susitarimą dėl „Brexit“ sąlygų.
S. Coveney tvirtino, jog Londonas turėtų laikytis pažadų suteikti Šiaurės Airijai išskirtinį statusą tam, kad būtų išvengta „fizinės sienos“.
„Ko prašo M. Barnier, ko prašau aš ir ko kolektyviai Jungtinės Karalystės prašo ES, tai kad ji laikytųsi savo jau prisiimtų įsipareigojimų dėl Airijos sienos klausimo“, – kalbėjo Airijos ministras.
Jis tvirtino tikintis, kad pasiekti kompromisą dėl Airijos sienos ir taip nesužlugdyti viso Britanijos ir ES susitarimo dėl skyrybų sąlygų vis dar įmanoma.
Ministrui antrino ir L. Linkevičius.
„Kadangi visa tai turėtų neigiamų pasekmių besiderančioms pusėms, tai yra stimulas rasti sprendimą“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Jis pabrėžė nenorintis, kad „visas tas procesas būtų bausmė Jungtinei Karalystei“, bet „nebūnant Europos Sąjungos viduje negalima naudotis tomis pačiomis teisėmis“.
Jungtinė Karalystė iš ES turėtų pasitraukti 2019 metų kovo 29-ąją.
