Susipažinusi su Baltijos jūros dugnu planuojamo tiesti Šiaurės Europos dujotiekio (ŠED) galimo poveikio aplinkai vertinimo programa, Lietuva pareiškė suinteresuotoms šalims savo pastabas bei pareikalavo išnagrinėti ir kitas šio dujotiekio alternatyvas.
Lietuvos požiūriu, reikia remtis tarptautine poveikio aplinkai vertinimo praktika ir apsvarstyti bent tris variantus: palankiausią užsakovui, palankiausią aplinkosaugos požiūriu ir galimybę apskritai atsisakyti pasiūlytojo projekto tiesti vamzdynus jūroje, pranešė Aplinkos ministerija.
Pavyzdžiui, sausumoje nutiestas dujotiekis ir kainuotų gerokai pigiau, ir keltų daug mažesnį pavojų aplinkai. Todėl, kaip pažymėta Lietuvos pateiktose pastabose, išsamiai neišnagrinėjus bent jau trijų išvardytųjų variantų, nėra pagrindo teigti, kad optimalus sprendimas aplinkosaugos, ekonominiu ir kitais aspektais - dujotiekis Baltijos jūros dugne. Svarstyti tik vieną pasiūlytąjį variantą - dujotiekio tiesimą Baltijos jūros dugnu, Lietuvos vertinimu, yra neobjektyvu.
ŠED poveikio aplinkai vertinimo programą parengė projektą vykdanti kompanija "Nord Stream AG".
Pagal tarptautinių susitarimų reikalavimus Rusija, Vokietija, Danija, Švedija ir Suomija, per kurių jūrinius vandenis numatoma tiesti dujotiekį, šią programą praėjusį lapkritį pateikė Lietuvai, kaip ir kitoms trims poveikį galinčioms patirti Baltijos šalims - Latvijai, Estijai ir Lenkijai.
Su visa gauta informacija Aplinkos ministerija supažindino valstybės institucijas, mokslo įstaigas bei nevyriausybines aplinkosaugos organizacijas ir paprašė jų pateikti savo pastabas bei pasiūlymus.
Ši informacija taip pat buvo paskelbta spaudoje ir internete, kad su ja galėtų susipažinti plačioji visuomenė. Lietuvos pozicija dėl planuojamo ŠED poveikio aplinkai vertinimo programos buvo suformuota, kaip sakė Aplinkos ministerijos sekretorius Aleksandras Spruogis, atsižvelgus į visas gautas pastabas ir paklausimus.
Pateiktose pastabose dėl Šiaurės Europos dujotiekio poveikio aplinkai vertinimo programos Lietuva nurodė, kad kai kurie šios programos teiginiai verčia abejoti, ar išsamiai ir visapusiškai bus atlikta su Baltijoje paskandintu cheminiu ginklu susijusios rizikos analizė.
Baltija dėl joje sukauptų teršalų laikoma viena nešvariausių jūrų pasaulyje. Jeigu tiesiant dujotiekį bus mechaniškai pažeisti jūros dugne palaidoti cheminiai ginklai ar dėl aktyvios ekonominės veiklos jūros dugne pagreitės jų erozija, tai gali sukelti ekologinę katastrofą. Kadangi Baltija yra uždara ir sekli, galimos taršos poveikis gamtai ir žmonių sveikatai būtų dar didesnis.
Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK) tuo tarpu ėmėsi telkti pajėgas siekiant apsaugoti Baltijos jūros ekosistemą, įvertinus, jog jos dugnu planuojama tiesti ŠED.
Komitetas priėmė nutarimą, raginantį Vyriausybę siekti nepriklausomų ekspertų studijos dėl dujotiekio poveikio aplinkai.
Seimo pavasario sesijoje URK siūlys rezoliuciją dėl dujotiekio poveikio Baltijai.
Kai kurios ES šalys ir Europos Komisija Rusijos ir Vokietijos ŠED projektą vertina kaip prioritetinį užsitikrinant didėsiančią Europos gamtinių dujų paklausą. Tačiau jo kritikai įspėja apie neigiamas geopolitines, ekonomines ir ekologines jo pasekmes Baltijos jūros regiono šalims ir laiko jį politiniu Kremliaus žingsniu, susilpninantį kitų valstybių energetinį saugumą.
