Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės ambasadorius Lietuvoje Simonas Buttas ragina Lietuvą sparčiau spręsti nekilnojamojo turto grąžinimo religinėms bendruomenėms klausimus.
S. Buttas, šiandien lankęsis Teisingumo ministerijoje, susitikimo su ministru Petru Baguška metu domėjosi situacija, susijusia su nuosavybės teisių atkūrimu žydų bendruomenei.
Teisingumo ministerija praneša, kad P.Baguška informavo, jog ministerija dar 2006 metais yra parengusi Religinių bendrijų teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo pakeitimų projektą.
Šiuo projektu įvertinami žydų religijos, tradicijų, taip pat žydų bendruomenės iki nacionalizacijos valdyto nekilnojamojo turto naudojimo ypatumai, siekiant išspręsti neaiškumus dėl subjektų, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą.
Susitikime dalyvavęs Teisingumo ministerijos valstybės sekretorius Paulius Griciūnas taip pat atkreipė dėmesį, kad įstatymo projektas buvo ne kartą derintas su visomis suinteresuotomis pusėmis, o šių metų pavasarį patikslintas – jau ketvirtasis variantas pateiktas Vyriausybei.
Ambasadorius S. Buttas paragino spartinti šio įstatymo projekto priėmimą, akcentuodamas jo svarbą.
Šiuo metu galiojantis įstatymas dėl religinių bendruomenių nuosavybės teisių atkūrimo įpareigoja sugrąžinti religinių bendruomenių turtą, bet jis neliečia buvusių visuomeninių organizacijų turto.
Tuo tarpu žydai savo bendruomenės institutų neskirstė į religinius ar visuomeninius. Daugelis žydų prieškaryje valdytų objektų - vaikų ir senelių prieglaudos, valgyklos, ligoninės ir kt. - buvo jų ir religinės, ir kartu visuomeninės veiklos dalis, todėl pagal galiojančią įstatymo redakciją žydų bendruomenė negali atgauti pageidaujamo turto.
Lietuva iki šiol skausmingai sprendžia, kaip kompensuoti žydams už bendruomeninį turtą, kurį praėjusio amžiaus viduryje nusavino arba sunaikino nacių ir sovietų okupacinės administracijos.
Tiesa, premjero Gedimino Kirkilo teigimu, restitucijos procesas Lietuvoje užsitęsė ir dėl šalies žydų bendruomenių nesutarimų turto grąžinimo klausimais.
„Šis procesas galbūt lėčiau Lietuvoje vyksta ne dėl Vyriausybės pozicijos, bet dėl to, kad kelios Lietuvos žydų bendruomenės nevisiškai sutaria šiuo klausimu. Mes norėtume turėti bendrą poziciją šiuo klausimu. Nes vienos (žydų bendruomenės – aut.) yra už dabar siūlomą įstatymą, kitos yra kategoriškai prieš“, - liepos pradžioje Lietuvos radijui sakė G.Kirkilas.
Oficialaus surašymo duomenimis, 2001 metais Lietuvoje gyveno 4 tūkst.žydų, iš kurių daugiau nei 3 tūkst. - Vilniuje. Iki Antrojo pasaulinio karo Lietuvos žydų bendruomenė vienijo 220 tūkst. narių.
