Energinio efektyvumo ragina siekti ir ES
Gruziją ir Lietuvą sieja ne tik puikūs santykiai, bet ir panašūs energinio efektyvumo iššūkiai. „Tai nedidelės šalys, neturinčios daug iškastinio kuro. Tačiau Lietuva energinio efektyvumo srityje pirmauja, todėl ir planuojame perimti jos patirtį siekiant energiškai efektyvesnio būsto, transporto ir pramonės“, – pasakoja Sakartvelo Ekonomikos viceministras Georgi Chikovani.
Sakartvelas taip pat pernai prisijungė prie Europos energetikos sąjungos bei jau perkelia ES direktyvas į savo įstatymų bazę. Visa tai skatina šią šalį atkreipti dėmesį į taupesnį energijos išteklių naudojimą. Kaip pastebi Georgi Chikovani, didesnio energinio efektyvumo siekimas rimtas išbandymas ir visai valstybei, ir gyventojams, kurie nėra įpratę investuoti į tvaresnę energetiką.
„Šiuo metu pradedame dirbti ties nauju nacionaliniu planu, kuris apims ir būsto, ir viešųjų pastatų renovaciją. Bandysime sukurti ir kompleksinio finansavimo modelį, kuris į pastatų atnaujinimą galėtų pritraukti ir tarptautinį finansavimą, ir vietinius bankus, ir, žinoma, gyventojų lėšas. Nors ne paslaptis, kad tokias naujoves daug lengviau įsisavina verslas, o ne paprasti gyventojai. Darbas su gyventojais, atnaujinimo ekonominis naudingumas jiems – tai dar viena ypatingai svarbi, sudėtinga sritis, kurioje Lietuvoje padarė didžiulę pažangą“, – dėsto svečias.
Domina savivaldybių įtraukimas į renovacijos procesą
Kaip pastebi Gruzijos Ekonomikos ministerijos atstovas, siekiama mokytis ne tik Lietuvos laimėjimų, bet ir problemų, kurios kilo vykdant renovacijos programą.
„Mūsų šalyje gyventojai taip pat gali paimti kreditą būsto atnaujinimui, tačiau tokie kreditai nėra populiarūs. Dauguma žmonių tik pasikeitė langus. Būtent todėl labai domimės, kaip Lietuva, pasitelkdama savivaldybes, atskleidė gyventojams ekonominę renovacijos naudą, paskatino juos susidomėti atnaujinimu ir investuoti į tai. Svarbu pamatyti, kaip ir kodėl gyventojai pasitiki atnaujinimu. Mūsų šalies gyventojai kol kas nemato sąsajų tarp išlaidų šildymui ir kokybiškos renovacijos ir tam pakeisti prireiks nemažai laiko“, – sako pašnekovas.
Vis dėlto svečiai nusiteikę gana optimistiškai. Iki metų pabaigos Sakartvele planuojama parengti nuoseklią senų namų klasifikaciją, ketinama nustatyti griežtesnius energinio efektyvumo reikalavimus naujos statybos namams bei, pagal suvartojamos energijos kiekį, priskirti senos statybos namus atitinkamai energinio efektyvumo klasei.
Pristatė ir kvartalinę renovaciją
Kaip pasakoja Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) vadovas Valius Serbenta, nors Sakartvelo dar laukia ilgas kelias kuriant šiai šaliai tinkamiausią renovacijos modelį, su svečiais siekta pasidalyti ne tik jau nuveiktais darbais, bet ir pačiomis naujausiomis atnaujinimo tendencijomis. Lietuvoje tai kvartalinės renovacijos strateginė kryptis.
„Šiuo metu renovacijos aktualijas ir svarbiausius tikslus puikiai atspindi Birštonas – pirmoji savivaldybė pradėjusi rengti ir įgyvendinti kvartalų energinio naudingumo programą. Be to, šiame mieste planuojama atnaujinti pirmąjį viešąjį pastatą, kuris pasiektų A+ klasę. Taigi – Birštonas yra labai pažangi savivaldybė, kurioje per trumpą laiką galima pamatyti visas svarbiausias renovacijos kryptis“, – pasakoja V. Serbenta.
Lietuvos pažangą renovacijos srityje pastebi ne tik kaimyninės šalys, bet ir tarptautinės finansinės institucijos. „Pasaulio bankas, Europos Investicijų bankas ir kitos įtakingos finansinės institucijos mini Lietuvą kaip gerąjį renovacijos pavyzdį, ypatingai šiame regione, kur dauguma daugiabučių pastatyta tarybiniu laikotarpiu, be to, daugelis šalių tik dabar pradeda rūpintis energiniu efektyvumu. Žinoma, kad džiaugiamės galėdami ir turėdami kuo pasidalyti šioje srityje – Lietuva tikrai spėjo sukaupti nemenką patirtį atnaujinant būstą“, – pastebi BETA vadovas.
