Lietuvos valstybė sutinka per dešimt metų sumokėti 113 mln. litų kompensacijos už negrąžintą žydų nekilnojamąjį turtą. Tai sudaro maždaug trečdalį dabartinės jo vertės.
Tai numatoma Teisingumo ministerijos parengtame specialiame Kompensacijos už žydų nekilnojamąjį turtą įstatymo projekte.
113 milijonų - per 10 metų
Neseniai baigtame rengti dokumente teigiama, kad kompensacija turėtų būti pradėta mokėti 2011 m. sausio 1 d. ir baigta 2021 d. kovo 1 d. „Kompensacija išmokama kasmet dalimis, atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes“, - rašoma projekte. Numatyta, kad pinigai būtų pervedami Vyriausybės paskirtam fondui.
Įstatymo projekto rengėjai nurodo, kad jų siūlomas kompensacijos dydis - 113 mln. litų - sudaro trečdalį viso žydų bendruomenėms priklausiusio ir išlikusio nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės dydžio.
Turto vertė apskaičiuota remiantis Archyvų departamento pateikta archyvine informacija ir „Registrų centro“ turimais masinio vertinimo duomenimis. Nustatyta, kad kompensacija priklauso už 136 objektus, kurių bendrą vertė siekia 376,98 mln. litų.
Kompensacijos tikslai apibrėžti
Lietuva sutinka atlyginti už išlikusį nacionalizuotą ar kitaip nusavintą žydų bendruomenių turtą, kuris naudotas religiniams, kultūros, švietimo, mokslo ar labdaros tikslams, išskyrus žemę. Pagal galiojančius įstatymus Lietuva žydų religinėms bendruomenėms yra grąžinusi tik maldos namus.
„Siekiant užtikrinti skaidrų ir atsakingą lėšų panaudojimą, įstatymo projekte įtvirtinama, kad pagal šį įstatymą išmokėta kompensacija turės būti naudojama tik Lietuvos žydų religiniams, kultūros, švietimo, mokslo ir labdaros tikslams Lietuvoje, taip pat nuo totalitarinių režimų nukentėjusiems žydų tautybės asmenims, gyvenusiems Lietuvoje, paremti“, - teigiama aiškinamajame rašte.
Šį projektą Teisingumo ministerija pateikė derinti suinteresuotoms valstybės institucijoms ir trims žydų bendruomenėms.
S. Gurevičius tikisi išvengti įtampos visuomenėje
Lietuvos žydų bendruomenės vykdomasis direktorius Simonas Gurevičius BNS sakė, kad jų organizacija jau pradėjo nagrinėti projektą, bet savo išvadų dar nėra pateikusi.
Lietuvos valstybės siūlomos sumos jis kol kas nenorėjo vertinti. „Susipažinsime su kompensacijos skaičiavimo metodika, skaičiavimu. Pažiūrėsime, ar viskas padaryta lygiai taip pat, kaip kitoms konfesijoms, jeigu viskas padaryta lygiai taip pat, negali būti kalbos didelė tai suma ar maža“, - tvirtino S.Gurevičius.
Jis pabrėžė, kad žydų bendruomenė stengsis užtikrinti, jog restitucijos procesas būtų skaidrus. „Stengsimės rasti sprendimą, naudingą ne tik Lietuvos žydų bendruomenei, bet ir plačiajai Lietuvos visuomenei. Suprantame, kokia dabar sudėtinga situacija“, - kalbėjo Lietuvos žydų bendruomenės atstovas.
Jis vylėsi, kad kompensacijos mokėjimas nesukels papildomų įtampų visuomenėje.
Apie tai – LNK žinių videoreportaže.
