Pasaulio finansų rinkoje prasidėjus valiutų karams, Lietuva, susiejusi savo nacionalinę valiutą su JAV doleriu ir euru, tapo bejėge ir visiškai nesavarankiška šių karų įkaite.
Praėjusią savaitę Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ir Pasaulio bankas pradėjo posėdžius, kurių pagrindinė tema –ekonomiškai stiprių pasaulio valstybių jau pradėtas valiutų karas. Į šį viešai neskelbiamą karą, kurį pirmasis viešai įvardijo Brazilijos finansų ministras Guidas Mantega, jau įsitraukė Jungtinės Amerikos Valstijos, Kinija, Japonija ir kitos didžiųjų valstybių ekonomikos.
Karo esmė –valstybės stengiasi nuvertinti savo valiutas ir taip padėti savo eksportuotojams užimti pasaulinio eksporto rinkas, jose įsitvirtinti ir dominuoti.
Lenkijai pasisekė
Tačiau kaip jaustis Lietuvai, turinčiai silpną ekonomiką? Kaip jai greičiau išbristi iš ekonominės krizės, jei ji neturi jokios galimybės laviruoti savo nacionalinės valiutos kursu? Mat mūsų litas susietas su JAV doleriu ir euru. Mūsų nacionalinė valiuta supančiota. Todėl Europos Sąjungos narė Lietuva, nors ir veikiama nuolat kintančių finansų rinkų, negali laviruoti taip, kaip ES narė Lenkija, kurios nacionalinė valiuta zlotas yra laisvas. Nesusietas su JAV doleriu ir euru. Tai padėjo Lenkijai net ir pasaulinės ekonominės krizės metu nuo jos nukentėti mažiausiai.
„Alkoholikės" sindromas
Akademikas Antanas Buračas palygina Lietuvą su beviltišku alkoholiku, kuriam po oda įsiūta ampulė vaistų. Toks alkoholikas bijo gerti alkoholį, kad ampulės vaistai nesureaguotų su alkoholiu ir nenumarintų. Nes taip jam įteigta.
„Lietuvos įsipareigojimas susieti savo nacionalinę valiutą su JAV doleriu ir euru yra tokia pati alkoholiko ampulė, –vaizdžiai paaiškino A.Buračas. –Jei stodami į Europos Sąjungą įsipareigojome susieti, tai ir bijome to įsipareigojimo nevykdyti. Ir dėl to Lietuvos bankas faktiškai į šią situaciją nesikiša, neleidžia užtikrinti pinigų emisijos. Nėra subtilaus manevravimo. JAV, pavyzdžiui, prispausdino sau dolerių, kad verslą išjudintų, o mes, Lietuva, badmiriaujame, ir tiek. Apsisaugodami nuo savarankiškos finansų politikos. Mes bijome. Kaip tas alkoholikas su įsiūta ampule. Bijome būti savarankiški".
Globalizmo įkaitai
Akademikas A.Buračas atkreipia dėmesį, kad globalioje finansų rinkoje mes visi esame žaisliukai: „Europos Sąjungos pinigų sąjungoje turėjome atkakliau kovoti, identifikuoti savo nacionalines reikmes, savo interesus, bet mes jų negynėme. Lietuva prarado galimybę vykdyti nepriklausomą pinigų politiką".
Vadinasi, jei Lietuva, prasidėjus valiutų karui, net negali jo atremti savarankiškomis pastangomis, tai kas mums telieka? Stebėti iš šalies ir fatališkai laukti, į kurią pusę mus vėjas nupūs. Tiesa, akademikas A.Buračas paguodžia, kad viso pasaulio valstybės yra globalizmo įkaitės: “O kas nėra globalizmo įkaitas šiais laikais? Pats pasaulis pasidarė įkaitu. Lietuvoje dar tik želmenys pasirodė. Jau buvo žaidžiamas pieno miltelių karas. Pajutome, kaip pabrango pienas. Buvo žaidžiami sūrio karai. Dar daug ką pajusime. Vos ne pusės pasaulio dydžio valstybė Kinija stojasi ant kojų, jos prekės pasiekia ir Lietuvą".
Tačiau Kinija, siekdama kuo daugiau eksportuoti prekių, savo šalies viduje laviruoja juanio kursu. JAV jau išreiškė nepasitenkinimą, kad juanis Kinijoje per daug nuvertintas. JAV savo ruožtu taip pat mažina savo dolerio kursą. Tik Lietuva su savo stabiliu kaip akmeninė statula litu nė kiek negali pakoreguoti savo ekonomikos. „Taip, –sutinka ir akademikas A.Buračas, –jei šalis turi laisvą nacionalinę valiutą, ji gali manevruoti, subtiliai išnaudodama valiutų konfliktus ir poslinkius. Koreguoti eksporto ir importo struktūrą. Nepriklausomai pinigų politikai reikia dviejų sąlygų. Pirma, kad ekonomika būtų stabili. Antra, kad būtų išmanančių ekspertų. O pinigų srityje sudėtinga priemones taikyti adekvačiai. Net ir į JAV bei ES valstybių ekonomikas buvo įlietos milžiniškos valstybinių pinigų sumos, kad būtų atkurtas finansų sektoriaus stabilumas".
Žaidėjos – didžiosios valstybės
Kita vertus, kam Lietuvai reikia savų išmanančių ekspertų, jei mūsų valstybei uždrausta išmanyti? Leista tik stebėti. Kaip didžiosios valstybės kariauja valiutų karus. Anot akademiko A.Buračo, tas procesas tęsiasi nuo neatmenamų laikų: „Bet tokio precedento, koks dabar Kinijoje, dar nebuvo. Kinija sugeba išlaikyti seną, jau ekonominės tikrovės neatitinkantį juanio kursą, ir tai padeda šiai šaliai eksportuoti ir labai sparčiai augti".
O ką daryti šalims, kurios negali nuvertinti savo valiutos? Naujausias pavyzdys –Brazilija. Nesėkmingai bandanti sumažinti savo realo kursą JAV dolerio atžvilgiu. Brazilija šiame valiutų kare aiškiai pralaimi. Nes JAV ekonomika daug labiau išsivysčiusi. Ekonomiškai stiprios didžiosios valstybės faktiškai žaidžia su likusiu pasauliu. Akademikas A.Buračas prisimena, kad ES įsivedus eurą, jo kursui JAV dolerio atžvilgiu kylant sunerimo Europos verslininkai. Tada Europos centrinis bankas labai diplomatiškai atsikirto, kad suveiks rinkos mechanizmas, ir faktiškai dvejus metus jokių priemonių neskubėjo imtis. O paskui gal buvo griežtas JAV reikalavimas, ir euro bei JAV dolerio santykis ėmė staiga keistis.
Olava STRIKULIENĖ
