Ministerija taip pat siūlo po 12 ar 18 mėnesių buvimo Lietuvoje migrantams leisti legaliai įsidarbinti ir savarankiškai gyventi, jei nėra galimybės juos išsiųsti į savo kilmės šalį. Prieš beveik metus iš Irako per Baltarusiją į Lietuvą atvykusi Rondik su tėvais ir seserimi dabar gyvena Naujininkų pabėgėlių centre. Rondik Lietuvoje praleidusi beveik metus, laukia kada galės savarankiškai gyventi ir keliauti.
„Žinote, gyventi čia sudėtinga. Viename kambaryje gyvename šešiese. Dalijamės vienu tualetu, viena virtuve su kitomis šeimomis“, – sako irakietė Rondik Abdulrahman.
41-erių Irako kurdas Haidaras birželio 25 dieną minės vienuolikos mėnesių sukaktį, kai yra Lietuvoje. Didžiąją laiko dalį jis su šeima turi praleisti stovykloje. Tačiau gyvenimu nesiskundžia ir tikisi, kad greit galės laisvai judėti ir dirbti Lietuvoje.
„Iš pradžių galvojau, kad kitoje šalyje bus geriau, bet vėliau supratau, kad tai klaida. Čia ta pati Europos šalis“, – kalba Irako kurdas Haydaras Akermas Mtaheris.
Tad Haidarui galbūt liko nebedaug laukti. Besibaigiant 12-os mėnesių nelegalių migrantų sulaikymo terminui, Vidaus reikalų ministerija parengė siūlymus, kuriais numato neberiboti migrantų judėjimo. Šiuo metu 5-iuose registracijos centruose gyvena beveik 2700 nelegalų.
„Šalies gyventojai turėtų būti ramūs, kad iš tikrųjų masinio migrantų paleidimo iš dabartinių apgyvendinimo vietų tikrai nebus, ir terminai sueis tikrai skirtingu laikotarpiu, nes tas antplūdis buvo praktiškai visą vasarą“, – teigė Vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius.
Beveik 1500 neteisėtų migrantų prieglobsčio Lietuvoje nesiprašė arba jo negavo, o apeliacijų terminas yra pasibaigęs, tad jie turi sugrįžti į savo kilmės šalį. Taigi dėl jų neriboto judėjimo spręs teismas. 130 neteisėtų migrantų yra suteiktas leidimas gyventi Lietuvoje, o daugiau 1100-o migrantų prieglobsčio prašymai dar yra nagrinėjami. Sprendimą dėl jų apgyvendimo priims migracijos departamentas.
„Tikėtina, kad dauguma jų bus be judėjimo ribojimo. Jie galės pasirinkti, galbūt esant ir tiek finansinėms galimybėms apgyvendinimo vietovę, bet, kita vertus, migracijos departamentas galės toliau priimti sprendimus, toliau juos apgyvendinti registracijos centruose su pilnu išlaikymu“, – kalbėjo A. Abramavičius.
Jei migrantai gyvens savarankiškai, jie periodiškai turės atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybinę sienos apsaugos tarnybą arba elektroninėmis ryšio priemonėmis pranešti apie savo buvimo vietą. Taip pat migranto priežiūra gali būti patikėta Lietuvos piliečiui arba Lietuvoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigoja rūpintis migrantu ir jį išlaikyti. Dalis migrantų ir toliau gali likti gyventi registracijos centruose su judėjimo apribojimu, jei asmuo kelia grėsmę saugumui.
„Dalis iš jų yra dalyvavę riaušėse yra kurstę galbūt tam tikriems neramumas ir tokiais atvejais, na, turbūt sienos apsaugos tarnyba kreipdamasis į teismą numatys tas rizikas, kiek tokių asmenų gali būti, kad užtikrinti ir mūsų piliečiams pilną saugumą“, – tikina A. Abramavičius.
Gavę užsieniečio registracijos pažymėjimą migrantai laisvai judėti galės tik Lietuvos teritorijoje. Legaliai į kitas Europos Sąjungos šalis išvykti jie negali. Tačiau ar jie norės likti Lietuvoje?
„Noras pasilikti Lietuvoje, sakykim, galbūt yra kiek daugiau nei 10 procentų. Bent jau dabar deklaruojama. Galim kalbėti galbūt apie 30 procentų, bet ne daugiau. Kiti matomai savo tikslo sieks ar vienokiais ar kitokiais būdais išvykti į Vakarų Europą“, – teigia valstybės sienos apsaugos tarnybos vado pavaduotojas Rimantas Petrauskas.
„Matosi, kad užsieniečius šita žinia pasieks ir jie galvos, kad čia atsivėrė vartai. Išties vasarą galim matyti nemažą bandymą išvykti iš Lietuvos, taip sakant, su grąžinimais. Tai vyks toks judėjimas“, – aiškina migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė.
Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė pripažino, kad liberalesnė tvarka gali šiek tiek paskatinti ir naują migrantų srautą, tačiau pareigūnai tikisi, kad prevenciją padės užtikrinti fizinis barjeras ir pasienyje įrengta stebėjimo sistema.
„Šiuo metu tiek koncertinos statyba, tiek su taip vadinamos tvoros statyba artėjame prie 400 kilometrų ir viso turime sienos su Baltarusija arti 700“, – sako R. Petrauskas.
Na, o į savo kilmės šalį per metus buvo grąžinta beveik 1100 neteisėtų migrantų. Daugiausia – irakiečių. Evelina Gudzinskaitė viliasi, kad migrantai patys norės grįžti namo supratę, kad negalės judėti po Šengeno šalis. Sutikus grįžti iki rugsėjo 22 migrantai gauna 1000 eurų išmoką.
„Galbūt vasaros antroj pusėj gali būti vėl tokia didesnė banga norinčių grįžti namo savo noru, kai jie supras, kad čia mana iš dangaus nepradėjo byrėti“, – teigia E. Gudzinskaitė.
Vidaus reikalų ministerija taip pat pritaria siūlymui leisti migrantams Lietuvoje gyventi savarankiškai ir legaliai įsidarbinti. Seimui yra pateiktas Užsieniečių teisinės padėties įstatymas. Seimas turi nuspręsti, ar suteikti galimybę migrantams po 12 arba 18 mėnesių legaliai gauti darbą Lietuvoje. Vidaus reikalų viceministras pabrėžia, kad tokie siūlymai nepaneigia galimybės juos išsiųsti į kilmės šalį.
