EP narys Bronis Ropė pranešė, kad EP Energetikos komitetas trečiadienį patvirtino poziciją dėl elektros vidaus rinkos direktyvos pakeitimų, kuriuose pirmąkart įtvirtinta nuostata dėl elektros iš trečiųjų šalių patekimo į ES vidaus rinką.
Anot pranešimo, pripažįstama, kad trečiųjų šalių atžvilgiu ES šalys narės turi kompetenciją dėl jų patekimo, veikimo bei išėjimo iš ES elektros rinkos sureguliavimo bei aiškiai įpareigojama, kad rinkos dalyviai iš trečiųjų šalių turi atitikti ES ir šalies narės teisę, ypač saugos ir aplinkosaugos srityje.
Pasak EP Žaliųjų frakcijos nario B. Ropės, siūloma nuostata palengvintų Lietuvos pastangas riboti elektros iš Baltarusijos patekimą į ES rinką.
„Jeigu ši nuostata įsigaliotų ES teisėje, ES šalims, tuo pačiu ir Lietuvai, būtų palikta teisė neįsileisti elektros iš Baltarusijos, jeigu Baltarusija nesilaikys ES teisės aktų, ypač aplinkosaugos ir saugos srityje. Tai gali tapti svarbia priemone prieš Lietuvos pašonėje kylančią atominę elektrinę, keliančią didžiulę grėsmę mūsų saugumui“, – pranešime spaudai sakė B. Ropė.
Šiuo metu elektra iš kaimyninių ne ES šalių, tokių kaip Baltarusija, gali laisvai patekti į ES elektros vidaus rinką, nepriklausomai nuo to, jog gaminant ją taikomi kur kas žemesni nei ES aplinkosaugos ir branduolinės saugos standartai.
Galutinis Elektros vidaus rinkos direktyvos tekstas bus patvirtintas po derybų tarp EP ir ES Tarybos, kurios prasidės EP patvirtinus energetikos komiteto poziciją.
Lietuvos Seimas pernai birželį įstatymu įtvirtino, kad Astravo AE yra nesaugi ir kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui bei aplinkai ir visuomenės sveikatai. Šiuo teisės aktu siekta pagrįsti elektros importo ribojimus.
Vyriausybė pernai rugsėjį pritarė planui, kaip blokuoti Astravo AE gaminamos elektros importą ir taip apsunkinti jos statybos Lietuva ketina riboti elektros pralaidumus su Baltarusija bei ją apmokestinti. Taip pat siūloma uždrausti Kruonio hidroakumuliacinei elektrinei teikti paslaugas Baltarusijai.
Astravo AE Rusijos korporacija „Rosatom“ stato 50 kilometrų nuo Vilniaus. Lietuvos Vyriausybė nerimauja, kad jėgainė kyla nesilaikant saugumo standartų ir gali sukliudyti planams Baltijos šalių elektros sistemas sinchronizuoti su Vakarų Europa. Baltarusija tikina, kad statydama jėgainę, laikosi visų saugumo reikalavimų.
