Kaip ir kiekvienais metais organizacija „Freedom House“ paviešino pasaulinės žiniasklaidos laisvės indeksą, kuriame Lietuva kartu su Kanada, Čekija bei Didžiąja Britanija pasidalino 25 vietą. Estai liko 15 vietoje, o Latvija – 40 vietoje. Dar žemiau, vos 51 vietoje atsidūrė kita kaimynė – Lenkija.
Kaip teigiama „Freedom House“ ataskaitoje, Lietuvos Konstitucija garantuoja spaudos bei žodžio laisvę ir šias garantijas Vyriausybė yra linkusi gerbti ir praktikoje. Pagal baudžiamąjį kodeksą melagingos informacijos pateikimas ar šmeižtas yra baudžiami pinigine bausme arba įkalinimu, tačiau bent jau per pastaruosius porą metų nė vienas žurnalistas nebuvo nubaustas. Tiesa, kovo mėnesį Lietuvos radijo bei televizijos komisija 1 150 JAV dolerių bauda nubaudė muzikinės televizijos „MTV Lithuania“ direktorių už animacinio serialo „Popetown“ transliavimą. Sprendimas buvo grindžiamas tuo, kad šis serialas skatino religinę neapykantą. „MTV Lithuania“ apskundė sprendimą ir byla praėjusių metų pabaigoje vis dar buvo neišspręsta. Teigiama, kad Lietuvoje žiniasklaida gali laisvai kritikuoti Vyriausybę bei reikšti savo pažiūras.
Nors „Freedom House“ ataskaitoje pabrėžiama, kad Lietuvoje privačiai leidžiama daugiau nei 300 laikraščių, egzistuoja nemažai nepriklausomų televizijos bei radijo stočių, tačiau per pastaruosius keletą metų žiniasklaidoje vyksta centralizacija ir nuosavybės koncentravimasis kelių didžiųjų koncernų rankose. Tai neišvengiamai gali atsiliepti žiniasklaidos laisvei bei kokybei. Per praėjusius metu Lietuvos žiniasklaidoje reklamos kiekis išaugo 15,6 proc., o net 45 proc. reklamos buvo transliuojama per televiziją.
Taipogi pabrėžiama, kad Lietuvoje vis populiarėja internetiniai naujienų portalai. Tačiau pagrindinė problema čia yra tai, kad internetu mūsų šalyje naudojasi vos 34 proc. lietuvių – mažiausias skaičius iš visų 3 Baltijos valstybių.
„Freedom House“ teigia, kad žiniasklaidos laisvė Vidurio bei Rytų Europoje per praėjusius metus nukentėjo labiausiai iš visų pasaulio regionų. Didžiausi nuosmukiai buvo užfiksuoti Rusijoje, Gruzijoje bei Kirgizijoje. Vos 18 proc. šio regiono gyventojų gyvena valstybėse, kurių žiniasklaida yra laisva. Nors šio regiono valstybės ir sieja bendra komunistinės priespaudos praeitis, tačiau dabar jų vystymosi trajektorijos, atsižvelgiant į pagarbą pamatinėms politinėms bei pilietinėms teisėms, smarkiai skiriasi. Visos Centrinės Europos valstybės bei 3 Baltijos šalys įvardintos kaip valstybės su laisva žiniasklaida. Tuo tarpu 10 iš 12 likusių šio regiono šalių įvardintos kaip nelaisvos žiniasklaidos šalys. Net 3 iš 10 labiausiai žodžio bei spaudos laisvę paminančių valstybių yra šiame regione – Baltarusija, Uzbekistanas bei Turkmėnistanas.
Per metus žiniasklaidos laisvės sumažėjo kaimyninėje Latvijoje. Visų pirma tai susiję su Vyriausybės daromu spaudimu viešiesiems transliuotojams palankiau nušviesti padėtį Rusijoje bei neskaidria padėtimi privačios žiniasklaidos nuosavybės terpėje. Panašūs nuogąstavimai dėl vyriausybių kišimosi į viešųjų transliuotojų darbotvarkę pastebėti ir Slovakijoje, Slovėnijoje bei Lenkijoje.
Laisviausią žiniasklaidą pasaulyje turi Islandija bei Suomija. Po jų žengia Danija bei Norvegija.Tuo tarpu JAV yra 21 vietoje ir pagal žiniasklaidos laisvės indeksą atsilieka nuo Estijos bei nedaug lenkia ir Lietuvą.
Vertindama žiniasklaidos laisvę, „Freedom House“ didžiausią dėmesį skyrė 3 kategorijoms: teisinei aplinkai, kurioje veikia žiniasklaidos priemonės, politinei aplinkai bei ekonominiams veiksniams. Kalbant apie teisinę aplinką, didžiausias dėmesys buvo skiriamas teisinėms normoms, reguliuojančioms žiniasklaidos veiklą. Politinėje aplinkoje buvo vertinamas valstybinių institucijų bei politikų kišimasis į žiniasklaidos laisvę. Tuo tarpu ekonominėje kategorijoje didžiausias dėmesys buvo skiriamas žiniasklaidos struktūrai, skaidrumui, žiniasklaidos priemonių nuosavybės koncentracijai ir t.t. Lietuva geriausiai buvo įvertinta atsižvelgiant į žiniasklaidos veiklą reguliuojančią teisinę bazę, tuo tarpu prasčiausio įvertinimo susilaukė dėl politinės veiklos, t.y. politikų daromo spaudimo žurnalistams. Kiekviena valstybė sumoje galėjo susilaukti įvertinimo nuo 0 (labiausiai laisva) iki 100 (mažiausiai laisva).
Iš viso, įvertinus 195 valstybes, paaiškėjo, kad 72 iš jų žiniasklaida yra laisva, 59 – dalinai laisva, o 64 – nelaisva. Vos 18 proc. pasaulio gyventojų gyvena valstybėse su laisva žiniasklaida.
