Lietuvos valstybė tiksliai nežino, kiek ji turi piliečių. Sužinoti, kiek asmenų turi dvigubą pilietybę, apskritai neįmanoma, rašoma „Lietuvos žiniose“.
Migracijos departamento Pasų skyriaus vedėja Danutė Matarevičienė teigė, kad bendros statistikos, kiek išduota ar išduodama pasų, neturima. Ją kaupia tik Gyventojų registro tarnyba.
To paties departamento Pilietybės reikalų skyriaus vedėja Daiva Vežikauskaitė pasiuntė ten pat. Taip pat pridūrė, kad nėra statistikos, kiek asmenų turi dvigubą pilietybę.
Tuo metu Gyventojų registro tarnybos direktorė Marija Norkevičienė kiek anksčiau žurnalistus buvo pasiuntusi į Migracijos departamentą. Esą skaičiuoti vieną ar dvi pilietybes turinčius piliečius derėtų kaip tik šiai įstaigai.
Vėliau M. Norkevičienė pareiškė, kad suskaičiuoti, kiek yra išduodama pasų yra sunku, nes nėra darbuotojo, kuris galėtų kompiuteryje įjungti specialią reikiamą programą. Be to, tarnyba negauna duomenų apie kitų valstybių išduodamus dokumentus.
M. Norkevičienė prisiminė, kad pasų kasmet išduodama (ar pakeičiama) apie pusė milijono. Taip pat paminėjo, kad rinkėjų esama apie 2,8 mln., tačiau jie ne visi yra piliečiai.
Statistikos departamentas, dalį duomenų gaunantis būtent iš Gyventojų registro tarnybos, informavo, kad šiais metais registruota 3,338 mln. Gyventojų, tačiau ne visi jie turi pilietybę. Vėliau „Lietuvos žinioms“ buvo pranešta, kad Lietuva turi 3,162 mln. Piliečių, kurie sudaro 98,8 proc. visų gyventojų.
Pagal 2001 m. duomenis, Lietuvoje nuolatos gyveno 659 asmenys, turintys dvigubą pilietybę. Jokių duomenų apie Lietuvos piliečius, kurie dabar gyvena užsienyje ir galbūt turi ir kitų valstybių pilietybę, Statistikos departamentas neturi.
Oficialiai skelbiama, kad į užsienį 2003–2006 m. išvyko tik 131,1 tūkst. lietuvių. Tuo metu neoficialiais įvairios institucijos pateikia kitą skaičių – 400–500 tūkst.
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) žino, kiek rinkimų pažymėjimų ji išduoda, tačiau nežino, ar tie žmonės yra Lietuvoje. Rinkėjų aktyvumas gali rodyti, kad nemažai jų yra užsienyje, tačiau jie nelinkę kreiptis į ambasadas ar konsulatus, kad galėtų pareikšti savo valią rinkimuose.
VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas teigė, kad jei būtų rengiamas referendumas dėl dvigubos pilietybės įteisinimo, tai vargu ar jis įvyktų. Jis prisiminė, kad jau referendumo metu dėl stojimo į Europos Sąjungą, kilo rimtų įtarimų, kad jis gali neįvykti, nes reikėjo reikia, jog dalyvautų ne mažiau pusė registruotų rinkėjų, plius vienas.
Kaip tik dėl tų, kurie yra išvykę ir kuriems dviguba pilietybė yra reikalingiausia, referendumas gali ir neįvykti.
