• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Baltijos šalių gynybos ekspertai šiuo metu svarsto, kokią formą ateityje įgaus NATO oro policijos misija. Viena iš galimybių - ateityje pirkti naikintuvus, tačiau Lietuva šiuo metu neturi nė vieno karo lakūno, galinčio pilotuoti viršgarsinius lėktuvus.

REKLAMA
REKLAMA

Kaip BNS informavo Krašto apsaugos ministerija, Lietuva, Latvija ir Estija iki 2010 pabaigos planuoja baigti studiją, kurioje ieškoma efektyviausio sprendimo, kaip galėtų būti užtikrinama Baltijos šalių oro erdvės apsauga. Vienas iš ekspertų svarstomų variantų - nuosavų oro erdvės gynybos pajėgumų įsigijimas.

REKLAMA

Lietuvos prioritetas, pasak KAM, bendras Baltijos šalių sprendimas dėl oro policijos.

Pagal dabartinius susitarimus NATO partneriai Baltijos šalių oro erdvę saugos iki 2011 metų. 2011 metais Aljanse vyks pajėgų generavimo artimiausiems trims metams procesas, kurio metu šalys narės paskelbs, kiek savo ginkluotųjų pajėgų išteklių galės skirti bendriems NATO veiksmams, įskaitant ir oro policijos misiją. Toks pajėgų generavimas Aljanse vyksta kas trejus metus. Baltijos šalys nuolat deklaruoja siekį pratęsti misiją iki 2018 metų.

REKLAMA
REKLAMA

Gynybos ekspertų teigimu, norint nuolat užtikrinti Baltijos šalių oro erdvės apsaugą, reikia bent keturių kilti nuolat pasirengusių naikintuvų. Siekiant užtikrinti nenutrūkstamą patruliavimą būtina turėti apie 25 pasirengusių lakūnų komandą.

Pagal NATO reikalavimus, tam, kad būtų gerai pasirengęs vykdyti užduotis vienas lakūnas per metus turi skraidyti bent 200 valandų. Tuo tarpu vienas naikintuvas nenorint greitai išeikvoti jo techninių resursų per metus gali skraidyti ne daugiau kaip 600 valandų. Tokiu atveju, pažymi ekspertai, 25 lakūnų komandai reikia 8-10 naikintuvų, kurių kiekvienas kainuoja po keliasdešimt milijonų eurų. Pridėjus visas lėktuvų išlaikymo išlaidas galutinė suma išauga dar kelis kartus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tačiau naikintuvus būtų galima pirkti tik priėmus Seimo lygio politinį sprendimą. Baltijos šalims norint naikintuvus pirkti bendrai reikėtų bendro politinio sprendimo, kurio paieškos, ekspertų nuomone, gali užtrukti ilgai.

Be to, teigiama, jog net ir priėmus politinį sprendimą pirkti lėktuvus, jų įsigijimo bei parengimo naudojimui procesas gerokai užtrunka.

REKLAMA

Pastarąjį teiginį gynybos ekspertai iliustravo Lenkijos, turinčios ilgas viršgarsinio skraidymo tradicijas ir pasirengusius lakūnus, pavyzdžiu. Politinis sprendimas Lenkijoje pirkti amerikietiškus F-16 naikintuvus buvo priimtas 1998 metais, pirmasis toks naikintuvas rikiuotėn stojo 2006 metais, tačiau iki šiol lenkai neturi visų naikintuvų, kuriuos buvo numatę pirkti beveik prieš dešimtmetį.

REKLAMA

2004 metais Lietuvai įstojus į NATO, Baltijos šalių oro erdvę pradėjo saugoti NATO šalių naikintuvai, dalyvaujantys oro policijos operacijoje.

Baltijos šalys neturi oro erdvės patruliavimui tinkamų orlaivių. Šiaurės Atlanto Tarybos sprendimu, Lietuvoje dislokuoti lėktuvai ir kontingentai, kurie po kelis mėnesius saugo Baltijos šalių oro erdvę.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pirmieji į Šiaulių aviacijos bazę vykdyti užduoties 2004 metų kovo pabaigoje atvyko Belgijos kariai su naikintuvais F-16. Po jų oro policijos misijoje Baltijos valstybėse rotuodamiesi dalyvavo Danijos, Didžiosios Britanijos, Norvegijos, Olandijos, Vokietijos, JAV, Lenkijos, Turkijos, Ispanijos, Belgijos, Prancūzijos, Rumunijos kariai.

Nuo 2009 metų sausio oro policijos misiją Baltijos valstybėse perėmė Danijos kariai su naikintuvais F-16.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų