Tam, kad atkreiptų pasaulio dėmesį į vis didesnį susirūpinimą keliančią klimato kaitą ir paskatintų planetos gyventojus atsakingiau vartoti Žemės resursus, kovo 27 d. vakarą užgeso 3482 pasaulio miestai 125-iose šalyse.
Prasidėjusi Naujojoje Zelandijoje, apskriejusi Australiją, Aziją ir dalį Europos, Žemės valanda pirmą kartą atėjo ir į Lietuvą. Lietuvoje vieninteliai Druskininkai valandai išjungė visas šviesas, tačiau druskininkiečių paskatinti, prie šios akcijos prisidėjo ir kiti Žemės problemoms neabejingi šalies miestai: vilniečiai simbolines žvakes degė Rotušės aikštėje, klaipėdiečiai – Atgimimo aikštėje.
Startas visų Druskininkų užgesinimui buvo duotas prie M. K. Čiurlionio paminklo. Druskininkiečiai su Žemės valandos ambasadoriumi Lietuvoje Prezidentu Valdu Adamkumi, miesto meru Ričardu Malinausku paspaudė simbolinį elektros jungiklį.
Žemės atokvėpiui skirtą valandą Druskininkuose tamsoje skendėjo miesto bažnyčia ir cerkvė, Vilniaus alėja, savivaldybės pastatas, M. K. Čiurliono paminklas bei prie jo esantis sveikatingumo ir poilsio kompleksas „Grand SPA Lietuva“, kiti svarbiausi miesto pastatai, viešbučiai ir sanatorijos, parduotuvės, mokyklos: žmonės namuose savanoriškai išjungė visus nebūtinus elektros prietaisus, o įmonės – net savo iškabų apšvietimą.
„Džiugu, kad druskininkiečiai labai palankiai sutiko šią akciją. Manau, kad iš Druskininkų ši pasaulinė iniciatyva pasklis po visą Lietuvą ir kitais metais žmonės jau visoje šalyje valandai išjungs šviesas: jos užges nuo šiaurės iki pietų, nuo rytų iki vakarų,“ - sakė Žemės valandos ambasadorius Lietuvoje, aplinkosaugininkas V. Adamkus.
Vieningą šviesos išjungimą Druskininkuose koordinavo daugiau kaip 20 patrulių skirtingose miesto vietose. Aptemę Druskininkai buvo filmuojami ir iš sraigtasparnio. Lietuvoje įamžintos Žemės valandos akimirkos jau greitai apskries visą pasaulį.
Druskininkai davė pradžią Žemės valandai Lietuvoje ir parodė, kad lietuviams, kaip ir milijardui žmonių visame pasaulyje, rūpi Žemės ateitis ir kokioje planetoje gyvensime.
TIK FAKTAI
· Afrikos žemyne šiemet Žemės valandoje dalyvavo 14 šalių, pernai jų buvo tik 5.
· Senegalo sostinėje Dakare ir Zimbabvėje prie Viktorijos krioklių susirinko šimtai jaunų žmonių ir uždegė žvakes.
· Namibijos nacionalinių parkų stovyklautojai Žemės valandą šventė vakarieniaudami žvakių šviesoje. Panašioje iniciatyvoje dalyvavo ir Kenijos, Botsvanos bei Zambijos parkų stovyklautojai.
· Londone tamsoje skendėjo Pikadilio aikštė, Tauerio tiltas, Bekingemo rūmai ir Ministro Pirmininko būstinė. Paryžiaus įžymybės taip pat skendėjo tamsoje: Katedra, Eifelio bokštas, Triumfo arka, Luvras ir visi Senos tiltai.
· Brandenburgo vartų užtemimas tapo pagrindiniu Žemės valandos įvykiu Vokietijoje. Šviesos užgeso Miunchene ir Hamburge.
· Futbolo klubai „Valencia" ir Madrido „Real" iniciatyvoje dalyvavo bendradarbiaudami su žymiu ispanų filmų režisierium Pedru Almodovaru.
· Austrija, kaip ir Lietuva, Žemės valandoje šiemet dalyvauvo pirmą kartą. Šviesos užgeso Vienoje ir daugelyje kitų Austrijos miestų.
· Vakar per Žemės valandą tamsoje taip pat skendėjo: Trevi fontanai ir Koliziejus Romoje, Pizos bokštas, Atėnų Akropolis, Valetos uostas Maltoje, Briuselio „Atomiumas“ ir 243 Belgijos miestai, didžiausias Oslo verslo biurų pastatas „Postgirobygget“, viešbutis „Plaza Oslo“ ir kiti aukščiausi Oslo pastatai, daugiau kaip 100 pastatų Seule, Aziją ir Europą jungiantis Bosforo tiltas Stambule, Piramidės ir Sfinksas, Omano tvirtovė ir Kairas, pasaulio aukščiausias pastatas Dubajuje, Pietų Korėjos Prezidento rezidencija, 97 proc. Australijos valstybinių pastatų, Empire State dangoraižis, Las Vegaso šviesos ir Aukso Vartų tiltas JAV bei daugybę kitų lankomiausių ir svarbiausių pasaulio pastatų ir vietų.
