Labiausiai jos laukia grūdų ir nestandartinių gabaritų krovinių vežėjai, kurie taip išvengia logistinių problemų ir sutaupo lėšų.
Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Daugiau kaip 75 metrų ilgio ir 16 metrų pločio laivas pastatytas per porą metų Kaune.
„Ji simbolizuoja tą naują proveržį, dėl kurio aiškiai pasakome, kad Nemuną sutvarkėme, skeptikams įrodėme, kad tą reikėjo padaryti“, – sako Vidaus vandens kelių direkcijos direktorius Vladimiras Vinokurovas.
Nors krovininė Nemuno laivyba atsigauna ir trys baržos, tiesa, gerokai mažesnės, krovinius gabena jau kurį laiką, poreikis vis auga. Verslai rikiuojasi net į eilę, nes trūksta baržų, tad naujas laivas plukdys įspūdingą kiekį krovinių – net 1800 tonų.
„Užsakymų turim keliems metams į priekį ir didžiausia problema, kad neturėjome, kuo gabenti. Tai ši barža yra suplanuota iki metų pabaigos, netgi planuojame plaukti ne tik dieną, bet ir naktį, kad spėtume atlikti kuo daugiau reisų“, – pasakoja V. Vinokurovas.
Plukdyti vandeniu pigiau ir paprasčiau
Verslininkai skaičiuoja, nors vandeniu plukdyti krovinius užtrunka ilgiau, tai kainuoja gal 10–15 procentų pigiau. Nebelieka ir dalies logistinių problemų.
„Turim partnerius – Vidaus vandens kelių direkciją, kurie garantuoja baržą, išplaukimo laikus. Ją pakraunam ir tiek, o vežant automobilių keliais reikalinga būtų surasti 20 skirtingų vilkikų. Tai užima laiko, užima laiko ir juos tinkamai pakrauti vieną po kito“, – tikina „Milsa“ vykdantysis direktorius Mindaugas Verbickas.
Baržomis daugiausia plukdomi sunkūs, nestandartinių gabaritų kroviniai. Labiausiai jų laukia grūdų vežėjai. Manoma, kad šią vasarą naujoji barža taps pagrindine grūdų gabentoja.
„Pirmą sezoną praktiškai planuojame pervežti iki 20–40 tūkstančių, ilgainiui potencialo turim ir iki 100 tūkstančių tonų per sezoną. Bus pigiau gal net iki 20–30 procentų lyginant, ką dabar vežame“, – sako „Linas agro“ logistikos vadovas Arūnas Strazdas.
Naujojoje baržoje telpa tiek krovinių, kiek 25 traukinio vagonuose arba net 75 vilkikuose.
„Mes patys matome, kas būna, kai vilkikai važiuoja, o jei dar lenkt užsimano vienas kitą, tai nukrausime autostradą. Mažiau eismo įvykių, jau nekalbant apie bendrus mūsų klimato tikslus“, – kalba susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Nauda klimatui akivaizdi
Pasak mokslininkų, nauda klimatui – akivaizdi – ypač galvojant apie ateitį, kai dyzelinius laivus-stūmikus pakeis elektriniai.
„Vidaus vandens transportas galėtų būti lyderiu tarp visų transporto rūšių, nes bus nulinė CO2 emisija“, – komentuoja VDU mokslininkė Elena Plotnikova.
Tiesa, tai gali užtrukti keletą metų.
Turime labai daug procedūrinių ir biurokratinių momentų Lietuvoje, todėl tkimės, kad mėnesio bėgyje jie bus išspręsti ir mes galėsime paskelbti tarptautinį konkursą. Tai bus pasaulinio lygio inovacija, nes vidaus vandenų laivyno, mūsų žiniomis, elektrinio dar pasaulyje nėra“, – teigia Vidaus vandens kelių direkcijos direktorius.
Vidaus vandens kelių direkcija ateityje planuoja atnaujinti uostus ir iš viso įsigyti 6 elektrinius laivus-stūmikus bei 12 nesavaeigių baržų.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio viršuje.
.jpg)
