Galima įvairiai vertinti pasibaigusį NATO viršūnių susitikimą Čikagoje. Vieni jį vadina šokinėjimu nuo vienos problemos prie kitos ir lygina jį prieš tai Kemp Devide pasibaigusiu nerezultatyviu G8 šalių forumu, kiti gi įvardina esminius Aljanso sprendimus, turėsiančius reikšmę saugumui ne tik Europoje, bet ir toli už jos ribų. Atskiras vertinimas dėl NATO garantijų Baltijos šalims, bet apie tai – kita kalba.
Du forumai susiję
Analitikams nekelia nusistebėjimo, kad abu šie susitikimai labai susiję. Finansinės problemos sunkia našta gula ir ant NATO valstybių biudžetų, todėl galima suprasti JAV prezidentą Baracką Obamą, pareiškusį, kad euro zonos krizė, ištikusi 17-kos šios zonos šalių bloką, gali sutrukdyti ir Amerikos ekonomikai, ir Aljanso šalims skirti pakankamai lėšų saugumui stiprinti.
B.Obama neslėpė, kad tai grės ir jo rinkimų kampanijai, tačiau kartu, jo nuomone, priverčia NATO lyderius ieškoti išeičių, kuriant vadinamąjį „sumanios gynybos“ modelį. Turima galvoje Priešraketinės gynybos sistema (PRGS) Europoje, kuri pasiekė „tarpinį galingumą“. Vašingtonas taip pat gali būti patenkintas, kad bendru bloko narių sprendimu 14 šalių įsigijo penkis amerikietiškus nepilotuojamus lėktuvus.
Taigi, G8 viršūnių susitikimas, konstatavęs, kad euro zonos ir pačios ES sunkumai priverčia NATO ieškoti efektyvesnių ir pigesnių sprendimų, darė įtaką ir Čikagos forumui.
Afganistano visiškai nepaliekam
Tačiau didžiausią susidomėjimą Čikagoje kėlė Afganistano sureguliavimo problema, paskelbus, kad NATO pajėgos iš jo pasitraukia iki 2014-ųjų pabaigos. Čia nieko nenustebino ir naujasis Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as, dar savo rinkimų kampanijoje pelnęs rinkėjų simpatijas, kai pareiškė, kad jo šalies karinis kontingentas iš Afganistano pasitrauks kitų metų pabaigoje. Ne jis vienas skubina atsikratyti šio balasto. Antai, Didžioji Britanija savo 500 karių išves šių metų gale, Vokietija – taip pat, o kitąmet visiškai išeis iš Afganistano. Tik JAV, matyt, visus savo karius, atvykusius dar 2008 m. ((jų čia yra apie 96 tūkst.), išves iki 2014 m. pabaigos (28 tūkst. šį rudenį, o liks dar 68 tūkst.). Prancūzijos pavyzdžiu ketina pasekti Nyderlandai, Kanada ir Australija.
Tarsi vėsindamas bėgimo iš Afganistano įkarštį, NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas sekmadienį pareiškė, kad, nepaisant Prancūzijos apsisprendimo, „prie išėjimų iš Afganistano nebus puolama, ir liksime įsipareigoję mūsų operacijai...“ Savo straipsnyje leidinyje „Project Syndicate“ jis pabrėžė, kad prie 22 Aljanso narių prisijungusios 28 partnerės „padeda stabilumui Afganistane“, ir jos neleido ekstremistams susikurti savo bazę šioje šalyje.
Lietuvos nėra nei tarp labai skubančių pasitraukti iš Afganistano, nei tarp pasiliekančių iki galo. Apie 130 savo karių, daugiausiai dislokuotų Goro provincijoje, ji išves iki kitų metų galo, bet lietuviai ir toliau tęs mokymo, konsultacinę misiją.
R.Juknevičienė pažymėjo, jog kol kas nėra priimtas sprendimas, koks karių skaičius bus dislokuotas Afganistane, kai Lietuva 2013 m. pabaigoje pasitrauks iš Goro provincijos. „Lietuva dalyvaus mokymo misijose su specialiųjų operacijų pajėgomis. Kadangi yra deklaruojama, kad NATO keičia misijos pobūdį - iš kovinių veiksmų į mokymą, pagalba vietos pajėgoms bus būtina vienokia ar kitokia forma. Viena iš formų yra finansinė parama, kita forma yra specpajėgų parama. Aišku, ne vien Lietuva, daugelio valstybių specpajėgos liks, kurios esant reikalui pagelbės tam tikruose procesuose, kurių gali prireikti“, - BNS naujienų agentūrai Čikagoje sakė R.Juknevičienė.
Oro misija sutelkta Lietuvoje
Jeigu jau pradėjome apie Lietuvos misiją NATO pajėgose, tai kone visi Čikagoje nagrinėti klausimai tiesiogiai ar ne liečia mūsų šalį. Mums ypač svarbi NATO oro policijos misija Baltijos šalyse. Lietuvos Prezidentė D.Grybauskaitė, sakydama kalbą, pabrėžė, kad ši misija yra „vienas geriausių išmaniosios gynybos pavyzdžių ir akivaizdus NATO solidarumo ženklas“. Ji pranešė, kad Baltijos šalys susitarė nuo 2015 m. daugiau negu dvigubai – nuo 2,2 mln. eurų iki 5 mln. eurų (17,2 mln. litų) per metus - padidinti savo indėlį į misiją.
Būtent Vilnius iškovojo, kad ši oro misija būtų pratęsta ir po 2014 m., iki kurių mandatas buvo suteiktas vasario mėnesį. Tuomet Aljanso ambasadoriai Briuselyje patvirtino, kad tai bus ilgalaikė misija su nuolatinėmis peržiūromis, o Baltijos šalys įsipareigoja nuolat didinti savo indėlį į ją. Šis įsipareigojimas nėra lengvas, kai tebesiaučia ekonominė krizė, neauga BVP ir gynybos biudžetai traukiasi. Konfidencialiame dokumente taip pat pažymima, kad misijos peržiūros vyks ir po 2018 m. NATO naikintuvai ir toliau bus dislokuojami aviacijos bazėje Zokniuose, ir juos rotacijos principu valdys Aljanso šalių lakūnų komandos. Dabar oro policijos misiją vykdo Lenkija. Šiuo metu visos Baltijos šalys jai skiria apie 3 mln. eurų.
Vilniui buvo labai svarbu, kad Aljansas pritartų šios oro misijos pratęsimui. NATO generalinis sekretorius A.F.Rasmussenas paskelbė, kad oro misija Baltijos šalyse pratęsiama ir nesiejama su konkrečiomis datomis, tačiau jo pasiūlymas siekti bendro tikslo „NATO pajėgos 2020“ reiškia, kad tai pirmoji bloko pajėgų stiprinimo riba, kuri galioja ir oro policijos misijai. Kita vertus, NATO vadovas pernelyg didelius optimistus nuramino, kad šios misijos terminai, kaipo visas susitarimas, dar gali būti peržiūrėti. Visa dėl to šis sprendimas padės atpalaiduoti Baltijos šalių lėšas ir jas panaudoti kitose gynybos srityse, pavyzdžiui, užtikrinant jų pajėgų dalyvavimą tarptautinėse misijose.
Priešraketinis skydas saugos ir Lietuvą
Miuncheno saugumo konferencijos pirmininkas, vokiečių diplomatas Wolfgangas Ischingeris laikraščiui ‚The Christian Science Monitor“ kaip labai svarbų išskyrė kitą NATO sprendimą – užbaigti pirmąją Priešraketinės gynybos sistemos kūrimo etapą ir pradėti antrąjį. Visi trys etapai bus baigti 2020 m. Formaliai dislokuoti PRGS Europoje buvo nuspręsta Lisabonoje 2010 m. lapkritį. Bet Vašingtonas dar 2009 m. pasiūlė vadinamąjį „etapinio adaptuoto bandymo“ („Phased adaptive approach“) planą, pagal kurį Europoje dislokuojami stacionarūs ir mobilūs raketų kompleksai, kurie laivais gali būti greitai permesti į pavojingus rajonus. Per pirmąjį etapą Viduržemio jūroje pradėjo budėti karinis kreiseris „Monterrey“, aprūpintas priešraketinės gynybos sistema „Aegis“. 2011 m. pabaigoje Amerikos laivynas turėjo 23 tokius laivus su „Aegis“ sistemomis.
Antrajame etape, kuris turėtų baigtis 2015 m., šios sistemos bus sustiprintos radarais Turkijoje ir Bulgarijoje, taip pat prasidės antžeminių sistemų THAAD tiekimas, o „Aegis“ bus dislokuota Rumunijoje, gi laivų skaičius su šia sistema pasieks 38 – 9 kreiserius ir 29 minininkus. „Aegis“ radarai bus modifikuoti ir pritaikyti europinėms sąlygoms.
Trečias etapas baigsis 2018 m., kai „Aegis“ blokas bus dislokuotas Lenkijoje. O sistema Rumunijoje bus patobulinta, kad kuo daugiau padengtų Europos teritorijos. JAV tuo metu paleis tikslaus sekimo kosminę sistemą PTSS („Precision Tracking Space System“) ir aviacinę infraraudonųjų spindulių sistemą ABIR („Airborne Infrared“), kuri, pasak Amerikos specialistų, gali nustatyti šimtus vienu metu paleistų raketų. Laivų skaičius su „Aegis“ tuomet padidės iki 43.
Baigiamoji fazė, kuri tęsis iki 2020 m., bus skirta naujos ginkluotės – raketų perėmėjų „SM-3 Block IIB“ – tiekimui. Jos padės perimti priešo strategines tarpkontinentines raketas.
Visas šis NATO planas tik iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti agresyvus ir nukreiptas prieš Rusiją. Tačiau A.F.Rasmussenas dar kartą perspėjo, kad „dialogas su Rusija dėl PRGS bus pratęstas, kartu analizuojant kylančias grėsmes, nes Maskva turi suvokti, kad šios grėsmės egzistuoja ir Rusijos gyventojams“. Aljansas jau atmetė Rusijos pasiūlymą pasidalinti Europą PRGS padengimo zonomis. Kaip susitikime su žurnalistais dar Čikagos forumo išvakarėse sakė Lietuvos krašto apsaugos ministrė R.Juknevičienė, daug kam kyla įspūdis, kad Maskva siūlo dalintis Rytų Europos teritorijas kaip 1939 m. Baltijos šalys vėl įeitų į Rusijos „gynybos“ sferą, o skiriamoji riba nusitęstų kažkur viduriu Lenkijos...
Baigiamasis akordas
Nereikia net svarstyti, koks svarbus PRGS projektas Lietuvai. D.Grybauskaitė Čikagoje priminė, kad ypatinga grėsmė Lietuvai kyla dėl tolesnio Kaliningrado srities militarizavimo. Apžvalgininkai prisimena, kad buvo planų šio priešraketinio skydo elementus dislokuoti ir Lietuvos teritorijoje, tačiau jų atsisakyta pirmiausiai todėl, kad antiraketų talpinimas prie pat Rusijos sienų labai padidintų įtampą regione ir sukurtų konflikto precedentą. Beje, Rusija neatsisako ketinimų savo raketas „Iskander“ dislokuoti ypač jautriame taške – Kaliningrado srityje...
Čikaga baigėsi savotišku Baltijos šalių diplomatiniu triumfu, kai trijų šalių valstybių ir vyriausybių vadovai susitiko su JAV prezidentu B.Obama. Naujienų agentūros perdavė D.Grybauskaitės nuomonę apie šį susitikimą. Jungtinės Amerikos Valstijos, pasak Lietuvos Prezidentės, gerai supranta Lietuvos ir Baltijos valstybių iššūkius ir yra pasirengusios padėti juos įveikti. Prezidentės teigimu, intensyvus bendradarbiavimas su JAV jau duoda konkrečių rezultatų. „Bendradarbiavimas su JAV intensyvėja ne tik saugumo, bet ir ekonomikos bei energetikos srityse. Amerika yra ne tik pagrindinė Lietuvos partnerė, palaikiusi NATO oro policijos misijos pratęsimą Baltijos šalyse neribotam laikui, bet ir labai prisideda prie mūsų valstybei strategiškai svarbių energetinių projektų - suskystintųjų dujų terminalo ir Visagino atominės elektrinės statybos“, - pabrėžė šalies vadovė.
***
Žinoma, joks viršūnių susitikimas ar aukščiausio lygio derybos neišsklaidys kai kurių žmonių skepticizmo dėl galimybės apsisaugoti nuo grėsmių ir dėl apginamumo. Lietuva perdaug patyrusi klastos, istorinės netiesos, kad visiškai pasikliautų tegul ir patikimu gynybiniu bloku. Šiaip ar taip patikimiausias tautos gynybinis skydas – jos pačios stiprybė ir moralinis nusiteikimas išsaugoti valstybę ateinančioms kartoms.
