Daug kam jau nusispjaut ant tos LT...

viena svajone kad rusijai priklausytu lietuva tai gal tautai but geriau moku kas menesi 800lt i sodra o susirgt bijau net antra vaiko gimdyt negaliu del vagiu nes neislaikyciau kad jiuos aukles augintu o ne mama

Gražu, daugumai idėjų pritariu, bet tik ne :''Ir man labai gėda, kai ateina tokios mintys kaip: ,,Norėčiau studijuoti užsienyje.“ '' Manau, kad nereikia užsidaryti Lietuvoj, nes taip sustosim tobulėję. Daug išvyksta į užsienį tobulėti, mokytis, turbūt dauguma nebegrįš, bet grįžusieji tik praturtins Lietuvą, įpūs šviežio oro į mūsų visuomenę. Ar tai blogai? Ar blogai užmegzti ryšius su labiau ekonomiškai ir t.t. išsivysčiusių šalių bendraminčiais, įstaigom, organizacijom? Juk vieni nieko nepadarysim. Net nepriklausomybės visiškai savo valia paskelbt negalėjom, turėjo ją pripažinti kitos šalys. Nebijokim užsienio. Studijavimas ir t.t. užsieny dar nereiškia lietuvybės išsižadėjimo.. O ką daryti gabiems žmonėms, kurių norimų specialybių specialistų Lietuvoj net neruošia ar paruošia taip, atsiprašant.. Ką tokiems žmonėms gėdytis savo asmeninio tobulėjimo tikslų, vaikystės svajonių, siekių? Kalbėjau su viena mergina, studijuojančia Danijoje.. Ji studijuoja ten, nes mokslui Lietuvoje neturi pinigų. Taip, taip, galėjo mokytis geriau, geriau išlaikyti egzaminus. Bet ar tam visad yra sąlygų? Dažnai mokykloj mokomės to, ko net egzamine nereikės, o tuos dalykus, kurių reikia, tiesiog pamirštam (juk mūsų galvelės ne kompiuteriai). Egzaminai, pažymiai - sąlyginiai dalykai. Manau, daug kas sutiks, kad gyvenime ne kartą yra įvertintas neteisingai, o jei tas vertinimas yra lemtingas.. Tuo labiau, kad egzaminų perlaikyt nebus galima..
Myliu Lietuvą, bet mane t.p. vilioja pastudijuot užsieny, radau specialybę, kurios Lietuvoj nėra, o to dalyko išmanymas net grįžus į Lietuvą labai padėtų.. Gamtai. Ar tai gėdinga? ;)
P.s. tokios patriotinės idėjos (teksto) kelia patriotinę dvasią, bet jaunus, bijančius dėl savo gyvenimo,ateities žmones gali išgąsdinti, net papiktinti. Vien tik stipriais žodžiais patriotizmo neprikelsim, tuo labiau, tos patrioto širdį graudinančios frazės yra tokios žinomos ir besikartojančios.. Žmogaus, nepatyrusio tų Lietuvai sunkių istorijos vingių, jos tikrai nesuvilios, gal net atstums. Taip retą jauną žmogų paskatinsit mylėt savo šalį.

Nors gyvenu Lietuvoj, bet, deja, čia ne mano namai.:)Tikiuosi pavyks išvažiuoti kada nors...

Jei neturi, ko protingo pasakyti, geriau patylėk. Jei dar nesupratai, Lietuva ne robotas, ne Dievas, ir už tave patį nieko nepadarys. Mes patys, lietuviai, turime kurtis gerbūvį, o ne laukti, kol koks dėdulė numes gardesnį kasnį. Jeigu stinga sumanumo, verslumo ir idėjų, tai pačio problema, o ne valstybės kaltė. Bet, kaip matau, greit tapsi, o iš tikrųjų jau ir esi UK piliečiu...

Ir išvažiavome su visa šeima. Ir galutinis mano tikslas - gauti JK pilietybę ir atsisakyti lietuviškos. Nachuj man ta sušikta lietuva nereikalinga, kaip ir aš jai.