Lietuvos ir Lenkijos dvikovos metu Krepsinis.net korespondentas skambia pavarde Martynas Pocius atidžiai stebėjo kiekvieno Lietuvos rinktinės krepšininko žaidimą ir po rungtynių pateikia jums savo išvadas.
Rimantas Kaukėnas – 6. Rungtynes pradėjo starto penkete, tačiau, kaip ir išvakarėse, pirmosios minutės nebuvo sėkmingos: prametė pirmus metimus, gynyboje nespėjo paskui varžovus, emocingai reagavo į teisėju sprendimus. Vėl pasirodęs antrajame kėlinuke, trumpam blykstelėjo, pademonstruodamas tą krepšinį, kokį matėme ketvirtajame dvikovos su Didžiąja Britanija ketvirtyje. Po pertraukos vargo gynyboje gaudydamas Th.Kelati, todėl greitai buvo pasodintas ant suolelio, nuo kurio pakilo tik ketvirtajame kėlinuke ir labiausiai pasižymėjo uždirbta nesportine pražanga.
Mantas Kalnietis – 8. Rungtynes pradėjo starto penkete ir paskui save tempė komandos puolimą per pirmas 10 minučių. Tiesa, žaidimo organizatoriaus pareigos nebuvo vykdomos taip sėkmingai, o gynyboje nespėdavo išlįsti iš už užtvarų. Antrojo kėlinuko viduryje sužaidė dar vieną puikią atkarpą, per kurią dalino rezultatyvius perdavimus, atkovojo kamuolius tiek puolime, tiek gynyboje bei pats pelnė taškus. Po pertraukos atakų organizavimas ir toliau buksavo, todėl ketvirtajame kėlinuke buvo pastumtas į atakuojančio gynėjo poziciją.
Tomas Delininkaitis – 7. Pirmoje rungtynių pusėje žaidė nedaug, tačiau nepadarė nei vieno blogo sprendimo: reikėjo – mesdavo į krepšį, reikėjo – atlikdavo perdavimą ar verždamasis paaštrindavo ataką. Į aikštelę išleistas kaip atakuojantis gynėjas, ketvirtajame kėlinuke perėmė įžaidėjo funkcijas, nes puikiai išnaudojo aukštaūgių statomas užtvaras žaidime du prieš du, pelnė taškus pats bei negailėjo perdavimų komandos draugams. Gerą pasirodymą rungtynėse sugadino kelios klaidos dvikovos pabaigoje.
Martynas Pocius – 7,5. Pirmoje dvikovos pusėje puolime nebuvo labai matomas, tačiau gynyboje praktiškai išjungė lenkų juodaodį Th.Kelati. Šiam atsisėdus ant atsarginių suolelio trečiojo kėlinuko viduryje, “nutrūko nuo grandinės” ir sudalyvavo beveik kiekvienoje komandos greitoje atakoje, priversdamas varžovus rinktis pražangas. Ketvirtojo kėlinuko pradžioje pamatėme ir firminį Martyno prasiveržimą, pasibaigusį aštriu prasiveržimu, efektingu skrydžiu ir dviem pelnytais taškais iš po krepšio.
Paulius Jankūnas – 6,5. Pradėjo rungtynes starto penkete, tačiau niekuo neišsiskyrė. Vėl pasirodęs aikštelėje antrojo kėlinuko viduryje ėmė žaisti agresyviau, keletą kartų sužaidė nugara į krepšį, pataikė iš vidutinio nuotolio. Po didžiosios pertraukos aikštelėje nebepasirodė dėl kelio sumušimo.
Darius Songaila – 6. Antrojo kėlinuko viduryje sužaidė bene geriausią per visą šio Europos čempionato ciklą atkarpą ir trumpam nutildė visus skeptikus, kurių nuomone, Darius neturėjo patekti į rinktinę. Tačiau šis blykstelėjimas buvo trumpalaikis. Antroje rungtynių pusėje viskas grįžo į savo vėžes: užsidirbtas “stogas”, kartą “įlipta į medį” bei surinkta pilna puokštė pražangų, iš kurių viena – nesportinė.
Simas Jasaitis – 6,5. Nors rungtynes pradėjo starto penkete, tačiau sunkus darbas išvakarėse stabdant Luolą Dengą paliko savo pėdsakus, todėl vėliau rungtynėse atliko atsarginio lengvojo krašto puolėjo funkciją, leisdamas pailsėti M.Pociui. Įsiminė netikėtai labai netaiklus metimas antrajame kėlinuke po puikaus Š.Jasikevičiaus perdavimo, tačiau pataikė svarbų tritaškį trečiojo kėlinuko pradžioje, po kurio mūsų rinktinė vėl susigrąžino trumpam prarastą iniciatyvą į savo rankas.
Jonas Valančiūnas – 6. Pirmoje dvikovos pusėje puikiai perskaitė visus varžovų bandymus sužaisti du prieš du, padėdamas komandos “mažiukams” laiku uždengti visus kelius link savo krepšio. Triskart pakėlė ant kojų visą Panevežio areną: dukart įkraudamas ore pagautą kamuolį į krepšį bei kartą pelnydamas taškus su varžovo pražanga. Dvikovos pabaigoje pralaimėjo keletą mikrodvikovų, ėmė karščiuotis ir pats prisirinko kvailokų pražangų.
Kšištofas Lavrinovičius – 7,5. Ar dėl išanalizuoto varžovų žaidimo, ar dėl savo nemeilės gynybai, puolėjas, nuolat išlaikydamas nemažą atstumą, provokuodavo savo ginamus krepšininkus pasirinkti metimus iš 5-6 metrų, o šiems užkibus ant kabliuko, rinkosi atšokusius kamuolius. Be to, nenutoldamas nuo krepšio dažnai atskubėdavo į pagalbą komandos draugams, blokavo porą varžovų metimų. Tačiau tie atvejai, kai tekdavo pakilti prie tritaškio linijos, dažniausiai baigdavosi mūsų krepšininko nenaudai. Puolime neskubėjo, žaidė protingai ir apgalvotai.
Šarūnas Jasikevičius – 7. Žaidė nedaug, tačiau tu minučių užteko pradžiuginti sirgalius puikiais perdavimais ir organizuotu puolimu, po kurio mūsų šalies rinktinė greitai susikrovė dviženklę persvarą antrajame kėlinuke. Tuo tarpu gynyboje teko padirbėti iš peties, nes lenkų krepšininkai stengėsi išnaudoti silpnąją Šaro vietą ir savo atakas rengė kamuolius atiduodami labiausiai patyrusio Lietuvos krepšininko tiesioginiam varžovui.
Marijonas Petravičius. Nežaidė.
Robertas Javtokas – 5. Komandos kapitonas rungtynes pradėjo starto penkete, tačiau buvo pernelyg lėtas gynyboje prieš varžovų nuolat naudojamą du prieš du. Žinant, kad puolimas nėra Roberto arkliukas, nieko stebėtino, jog trenerių sprendimu antroje dvikovos pusėje jis aikštelėje pasirodė tik pačią paskutinę dvikovos sekundę.
Lietuvos ir Lenkijos dvikovos metu Krepsinis.net korespondentas skambia pavarde Martynas Pocius atidžiai stebėjo kiekvieno Lietuvos rinktinės krepšininko žaidimą ir po rungtynių pateikia jums savo išvadas.
Rimantas Kaukėnas – 6. Rungtynes pradėjo starto penkete, tačiau, kaip ir išvakarėse, pirmosios minutės nebuvo sėkmingos: prametė pirmus metimus, gynyboje nespėjo paskui varžovus, emocingai reagavo į teisėju sprendimus. Vėl pasirodęs antrajame kėlinuke, trumpam blykstelėjo, pademonstruodamas tą krepšinį, kokį matėme ketvirtajame dvikovos su Didžiąja Britanija ketvirtyje. Po pertraukos vargo gynyboje gaudydamas Th.Kelati, todėl greitai buvo pasodintas ant suolelio, nuo kurio pakilo tik ketvirtajame kėlinuke ir labiausiai pasižymėjo uždirbta nesportine pražanga.
Mantas Kalnietis – 8. Rungtynes pradėjo starto penkete ir paskui save tempė komandos puolimą per pirmas 10 minučių. Tiesa, žaidimo organizatoriaus pareigos nebuvo vykdomos taip sėkmingai, o gynyboje nespėdavo išlįsti iš už užtvarų. Antrojo kėlinuko viduryje sužaidė dar vieną puikią atkarpą, per kurią dalino rezultatyvius perdavimus, atkovojo kamuolius tiek puolime, tiek gynyboje bei pats pelnė taškus. Po pertraukos atakų organizavimas ir toliau buksavo, todėl ketvirtajame kėlinuke buvo pastumtas į atakuojančio gynėjo poziciją.
Tomas Delininkaitis – 7. Pirmoje rungtynių pusėje žaidė nedaug, tačiau nepadarė nei vieno blogo sprendimo: reikėjo – mesdavo į krepšį, reikėjo – atlikdavo perdavimą ar verždamasis paaštrindavo ataką. Į aikštelę išleistas kaip atakuojantis gynėjas, ketvirtajame kėlinuke perėmė įžaidėjo funkcijas, nes puikiai išnaudojo aukštaūgių statomas užtvaras žaidime du prieš du, pelnė taškus pats bei negailėjo perdavimų komandos draugams. Gerą pasirodymą rungtynėse sugadino kelios klaidos dvikovos pabaigoje.
Martynas Pocius – 7,5. Pirmoje dvikovos pusėje puolime nebuvo labai matomas, tačiau gynyboje praktiškai išjungė lenkų juodaodį Th.Kelati. Šiam atsisėdus ant atsarginių suolelio trečiojo kėlinuko viduryje, “nutrūko nuo grandinės” ir sudalyvavo beveik kiekvienoje komandos greitoje atakoje, priversdamas varžovus rinktis pražangas. Ketvirtojo kėlinuko pradžioje pamatėme ir firminį Martyno prasiveržimą, pasibaigusį aštriu prasiveržimu, efektingu skrydžiu ir dviem pelnytais taškais iš po krepšio.
Paulius Jankūnas – 6,5. Pradėjo rungtynes starto penkete, tačiau niekuo neišsiskyrė. Vėl pasirodęs aikštelėje antrojo kėlinuko viduryje ėmė žaisti agresyviau, keletą kartų sužaidė nugara į krepšį, pataikė iš vidutinio nuotolio. Po didžiosios pertraukos aikštelėje nebepasirodė dėl kelio sumušimo.
Darius Songaila – 6. Antrojo kėlinuko viduryje sužaidė bene geriausią per visą šio Europos čempionato ciklą atkarpą ir trumpam nutildė visus skeptikus, kurių nuomone, Darius neturėjo patekti į rinktinę. Tačiau šis blykstelėjimas buvo trumpalaikis. Antroje rungtynių pusėje viskas grįžo į savo vėžes: užsidirbtas “stogas”, kartą “įlipta į medį” bei surinkta pilna puokštė pražangų, iš kurių viena – nesportinė.
Simas Jasaitis – 6,5. Nors rungtynes pradėjo starto penkete, tačiau sunkus darbas išvakarėse stabdant Luolą Dengą paliko savo pėdsakus, todėl vėliau rungtynėse atliko atsarginio lengvojo krašto puolėjo funkciją, leisdamas pailsėti M.Pociui. Įsiminė netikėtai labai netaiklus metimas antrajame kėlinuke po puikaus Š.Jasikevičiaus perdavimo, tačiau pataikė svarbų tritaškį trečiojo kėlinuko pradžioje, po kurio mūsų rinktinė vėl susigrąžino trumpam prarastą iniciatyvą į savo rankas.
Jonas Valančiūnas – 6. Pirmoje dvikovos pusėje puikiai perskaitė visus varžovų bandymus sužaisti du prieš du, padėdamas komandos “mažiukams” laiku uždengti visus kelius link savo krepšio. Triskart pakėlė ant kojų visą Panevežio areną: dukart įkraudamas ore pagautą kamuolį į krepšį bei kartą pelnydamas taškus su varžovo pražanga. Dvikovos pabaigoje pralaimėjo keletą mikrodvikovų, ėmė karščiuotis ir pats prisirinko kvailokų pražangų.
Kšištofas Lavrinovičius – 7,5. Ar dėl išanalizuoto varžovų žaidimo, ar dėl savo nemeilės gynybai, puolėjas, nuolat išlaikydamas nemažą atstumą, provokuodavo savo ginamus krepšininkus pasirinkti metimus iš 5-6 metrų, o šiems užkibus ant kabliuko, rinkosi atšokusius kamuolius. Be to, nenutoldamas nuo krepšio dažnai atskubėdavo į pagalbą komandos draugams, blokavo porą varžovų metimų. Tačiau tie atvejai, kai tekdavo pakilti prie tritaškio linijos, dažniausiai baigdavosi mūsų krepšininko nenaudai. Puolime neskubėjo, žaidė protingai ir apgalvotai.
Šarūnas Jasikevičius – 7. Žaidė nedaug, tačiau tu minučių užteko pradžiuginti sirgalius puikiais perdavimais ir organizuotu puolimu, po kurio mūsų šalies rinktinė greitai susikrovė dviženklę persvarą antrajame kėlinuke. Tuo tarpu gynyboje teko padirbėti iš peties, nes lenkų krepšininkai stengėsi išnaudoti silpnąją Šaro vietą ir savo atakas rengė kamuolius atiduodami labiausiai patyrusio Lietuvos krepšininko tiesioginiam varžovui.
Marijonas Petravičius. Nežaidė.
Robertas Javtokas – 5. Komandos kapitonas rungtynes pradėjo starto penkete, tačiau buvo pernelyg lėtas gynyboje prieš varžovų nuolat naudojamą du prieš du. Žinant, kad puolimas nėra Roberto arkliukas, nieko stebėtino, jog trenerių sprendimu antroje dvikovos pusėje jis aikštelėje pasirodė tik pačią paskutinę dvikovos sekundę.