Praėjusiais metais policija užregistravo mažiau nužudymų ir plėšimų, tačiau šoktelėjo vienais pelningiausių ir pavojingiausių laikomi nusikaltimai, susiję su psichotropinių bei narkotinių medžiagų gamyba, platinimu ir realizavimu.
Lietuvoje kasmet daugėja ir kvaišalų vartotojų. Pareigūnai sako esantys pasiryžę kovoti su narkotikų apyvarta iš peties, tačiau pirmojo šiųmečio mėnesio įvykiai parodė, kad ramesnių metų tikėtis neverta.
Kokaino – už šimtus milijonų
Praeitą savaitę šalies kriminalistai su Tarptautinio teisėsaugos pareigūnų, kovojančių su neteisėta narkotikų apyvarta, tinklo atstovais Klaipėdos jūrų uoste sulaikė didžiausią Lietuvoje ir vieną didžiausių Europos Sąjungoje kokaino kontrabandą. Iš Ekvadoro per Vokietiją atgabentame konteineryje tarp šaldytos žuvies buvo paslėpta pusė tonos šio narkotiko. Jo būta aukščiausios kokybės – 75 proc. grynumo.
Pareigūnų skaičiavimu, didmeninė sulaikyto kokaino kaina gali siekti nuo 50 iki 100 mln. litų. Jeigu visa ši medžiaga būtų patekusi į gatvės prekybą, jos vertė būtų apie 250–300 mln. litų. Vis dėlto įtariama, kad didžioji dalis sulaikytų narkotikų būtų išgabenta iš Lietuvos ir paskirstyta Rytų ir Vakarų rinkoms. Manoma, kad Lietuvos apyvartai būtų palikta tik apie 50 kg šio narkotiko. Generalinės prokuratūros pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl narkotinių medžiagų kontrabandos.
Ketvirtadienį policijos generalinis komisaras Vizgirdas Telyčėnas prasitarė, kad su rekordine kokaino siunta yra susiję ne tik užsienio, bet ir Lietuvos piliečiai.
Įjunko ir europiečiai
Policijos pareigūnai teigia, kad šiuo metu pasaulyje kokainu neteisėtai prekiaujama ir jis vartojamas bene dažniausiai. Jį lenkia tik tokie narkotikai kaip marihuana ir hašišas. Vien iš Pietų Amerikos į Europą įvežama daugiau kaip 200 tonų kokaino. Ir tik mažesnę pusę šio kiekio teisėsauga išima iš apyvartos. Ne paslaptis ir tai, kad Europos Sąjunga po JAV yra didžiausia kokaino vartotoja. Manoma, kad net apie 4 mln. ES ir Norvegijos gyventojų yra jo vartoję, tačiau didžiausias kokaino vartojimas – Jungtinėje Karalystėje ir Ispanijoje. Būtent Ispanija ir Portugalija išlieka pagrindinėmis šalimis, per kurias kokainas įvežamas į Europą.
Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro duomenimis, kokaino prieinamumas Europoje kasmet didėja. Vien 2002–2007 m. nusikaltimų, susijusių su kokainu, Senajame žemyne padaugėjo 59 proc. Be to, statistika rodo, kad daugiau kaip 3 proc. staigių mirčių Europoje yra susijusios su kokaino vartojimu, ypač kai jis maišomas su kitais narkotikais ar alkoholiu.
Atvilnijo heroino banga
Narkotikų kontrolės departamento (NKD) direktorė daktarė Audronė Astrauskienė teigia, kad nors kokainas sukelia žmogui stiprią psichinę priklausomybę, yra greitai pradedamas toleruoti ir labai paklausus užsienyje, Lietuvoje dar nėra toks „madingas“. „Vakarų Europoje dabar kyla didelė kokaino vartojimo banga, todėl galima prognozuoti, kad jau po kelerių metų ji pasieks Lietuvą. Šiuo metu šalį krečia heroino karštligė, kuri Vakarų Europoje prasidėjo vos prieš trejetą metų.
Deja, blogi dalykai netrunka pasiekti ir mus. Jau praeitais metais pastebėjome, kad Lietuvoje namudinį narkotiką – aguonų nuovirą (vadinamąją širką), keičia gana grynas, geros kokybės heroinas. Tai labai stiprus narkotikas, prie jo greitai priprantama, jis per trumpą laiką pažeidžia tiek psichinę, tiek fi zinę žmogaus sveikatą. Galiausiai, vartojantiems heroiną gresia didžiulis pavojus perdozuoti ir mirti“, – pasakojo daktarė. Anot jos, beveik visi heroino vartotojai Lietuvoje šio narkotiko švirkščiasi (ES – 42 proc.), todėl jie labai rizikuoja užsikrėsti infekcinėmis ligomis.
Naujausi tyrimai rodo, kad Lietuvoje yra iki 7 tūkst. švirkščiamųjų narkotikų vartotojų. Dauguma jų bedarbiai, neregistruoti darbo biržoje. Daugiau nei pusė jų nors kartą gyvenime keitėsi švirkštais, kas trečias turėjo lytinių santykių su atsitiktiniu partneriu, nenaudodamas apsaugos priemonių. Todėl tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų yra paplitęs ŽIV ir hepatitas B, C. Skaičiuojama, kad šiuo metu arti 18 proc. tokių vartotojų Lietuvoje jau apkrėsti ŽIV.
Vartojimas didėja
Per pastaruosius ketverius metus narkotikų vartojimas šalyje išaugo 3 proc. Šiuo metu jais svaigintis yra bandę 12,5 proc. Lietuvos gyventojų. A.Astrauskienė teigia pastebėjusi, kad pastaraisiais metais labai padaugėjo moterų, vartojančių narkotikus. „Prieš ketverius metus vyrai beveik 4 kartus dažniau nei moterys bandė tokių narkotikų kaip kanapės ar ekstazis, dabar moterų narkotikų vartojimas nuo vyrų skiriasi vos 2 kartus. Manau, tai globalizacijos, lyčių suvienodėjimo padarinys. Galiausiai ir stresas, ir socialinė aplinka veikia, kad moterys jau nėra tokios atsparios ir ieško ramybės lengviausiu būdu – vartodamos psichoaktyvias medžiagas“, – svarstė NKD direktorė.
Taip pat akivaizdžiai narkotikai plinta geografi jos požiūriu. Kaip ir anksčiau, taip ir dabar daugiausia narkotikų vartoja didžiųjų Lietuvos miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos – gyventojai. Tačiau prieš kelerius metus buvęs didžiulis atotrūkis tarp didmiesčių ir kaimų blanksta. Mažesniuose miestuose, rajonuose ir kaimuose kvaišalų vartojimas per kelerius metus padidėjo dvigubai. Anot A.Astrauskienės, tai nereiškia, kad Lietuvos kaimai staiga ėmė verstis narkotikų verslu. Veikiau šį augimą lėmė natūraliai vis didėjanti migracija tarp miesto ir kaimo. „Jaunas kaimo žmogus atvažiuoja pasilinksminti į miestą, čia ir pabando visko, ko širdis geidžia. Juk net 30 proc. narkotikų suvartojama klubuose, tarp studentų“, – pabrėžė daktarė.
Gydosi tik mirdami
NKD direktorė pasakojo, kad šiuo metu yra du labai skirtingi tipinio Lietuvos narkomano paveikslai, du kraštutinumai. Vienas jų – 20–45 metų žmogus, gyvenantis užribyje, ilgai vartojantis švirkščiamuosius narkotikus, jau gyvenime praradęs viską: namus, darbą, šeimą, neturintis jokio socialinio statuso. Dažniausiai toks žmogus renkasi švirkščiamąjį heroiną, paprastai užtenka pusmečio, kad jis visiškai degraduotų. Tačiau yra ir kita grupė – sintetinių narkotikų (amfetamino, ekstazio, metamfetamino) vartotojai. Tai dažniausiai išsilavinę, kultūringi žmonės. Dauguma jų mokosi, dirba, net užima aukštas pareigas.
Šių tipų narkomanus skiria ir dar vienas aspektas. Kaip tvirtina A.Astrauskienė, Lietuvos narkomanai pasiryžta gydytis tik tuomet, kai jau yra įjunkę į opiatus. Nuo sintetinių kvaišalų priklausomi žmonės, naiviai manydami, kad tai lengvi ir nepavojingi narkotikai, į medikus nesikreipia. Anot daktarės, gydytis nuo narkotikų priklausomybės pasiryžtančių žmonių skaičius yra bene vienintelis rodiklis, išsiskiriantis liūd na tendencija mažėti.
VL žurnalistė Virginija Mačėnaitė
