Dvi pastarąsias savaites šalies gyventojus varginusi kaitra vertė juos ieškoti pavėsio, pirkti daugiau gaiviųjų gėrimų ir ledų, o darbo našumas per tą laiką nukrito maždaug 10 procentų.Lietuvą kamavę karščiai kol kas tik prislopo, bet dar neatsitraukė. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prognozuoja, kad ir artimiausiomis savaitėmis netrūks šilumos ir lietaus.
Žada daugiau kritulių
„Birželio vidutinė temperatūra numatoma 1–2 laipsniais aukštesnė už vidutinę daugiametę (vidutinė daugiametė – 15,4 laipsn.), bet tikrai negalima sakyti, kad atėjo tokia kaitra, kokios dar nebuvę, – sakė tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėja Audronė Galvonaitė. – Panašūs orai vyravo 1992–1994 metais, bet žmonės daug ką linkę pamiršti.“
Vidutinė metinė temperatūra apskaičiuojama išanalizavus 1961–1990 m. duomenis. „Kita vertus, nenuneigsime ir fakto, kad klimatas darosi ekstremalesnis, o pastarųjų savaičių kaitra būdingesnė Šiaurės Afrikai, Turkijai, Graikijai. Apskritai šiuo metu pas mus karščiau nei Ispanijoje“, – stebėjosi A.Galvonaitė.
Per pastarąsias dvi savaites lietūs irgi nelepino žemės. Vis dėlto, pasak klimatologės, per kitas dvi savaites (birželio 13–27 dienomis) šalyje iškris 25 proc. daugiau kritulių nei įprasta šiam laikotarpiui. Prognozuojama kritulių norma – 21 mm, kai vidutinė norma šiomis dienomis siekdavo ne daugiau kaip 16–17 mm.
„Nebūdinga ir tai, kad pastaruoju metu šalyje dažniau griaudi perkūnija, kyla škvalai“, – aiškino A.Galvonaitė.
Palangoje dar ne spūstis
Vasaros sostine tituluojamos Palangos turizmo informacijos centro direktorė Ala Valužienė sakė, kad praėjusį savaitgalį kurortą žmonės užplūdo ne tik dėl kaitros.
„Vasaros estradoje vyko populiarus festivalis „Ruskaja volna“ (rusiška banga), tai buvo pilna J.Basanavičiaus gatvė“, – kalbėjo A.Valužienė.
Jos teigimu, karšti orai nepadarė kurortui itin didelės įtakos. „Žinoma, žmonių šiek tiek daugiau, bet didžiausio poilsiautojų antplūdžio laukiame po Joninių ir kai pradės iš Maskvos leistis lėktuvai, kurie reisus į Palangą pradės nuo birželio 26 d.“, – sakė A.Valužienė.
Be lietuvių, Palangoje daugiausia ilsisi vokiečių, latvių, rusų, baltarusių. „Pastarųjų dabar mažiau, nes dėl krizės Baltarusijoje žmonės masiškai iš turizmo operatorių atsiiminėjo pinigus“, – teigė A.Valužienė.
Kitose Lietuvos vietose gyventojai beveik nuo pat ryto iki vėlaus vakaro net darbo dienomis nugula vandens telkinių paplūdimius.
„Dabar pietų pertrauka, tai nusprendėme išsimaudyti“, – šypsojosi statybų bendrovėje mūrininku dirbantis Robertas. Kartu su draugu jis per valandos atokvėpį išsimaudė Kauno mariose ir jau rengėsi grįžti į darbą.
„Per tokį karštį neįmanoma dirbti, nes daugiau laiko tūnai pavėsyje arba reikia atsivėsinti“, – kalbėjo jis.
Sandėliuose – 12 mln. ledų porcijų
Pastaruoju metu parduotuvėse daugiausia perkama gaiviųjų gėrimų, ledų, ventiliatorių. Jų atsargomis pardavėjai pasirūpino iš anksto.
„Atsižvelgdami į praėjusių metų patirtį, sandėliuose sukaupėme apie 12 mln. ledų porcijų“, – teigė bendrovės „Ingman Ledai“ marketingo direktorė Vida Šukienė. Jos teigimu, įmonėje žmonės dirba trimis pamainomis ir per parą pagamina apie 0,5 mln. porcijų.
„Palyginti su balandžio mėnesiu, ledų gamybą padidinome apie 10 kartų“, – sakė V.Šukienė. Per parą visoje Lietuvoje pagaminama apie 1 mln. ledų porcijų.
Rankomis trina ir oro kondicionierių pardavėjai. Jie pardavimą padidino nuo 2 iki 10 kartų. Gyventojai beveik iššlavė pigesnius kondicionierius, kainuojančius apie 1400 Lt ir atvėsinančius iki 100 kv. metrų patalpas.
„Mes jau išgyvename, kad šiek tiek vėluoja siunta iš užsienio, bet gyventojai mielai perka ir brangesnius“, – sakė UAB „Valkor Enterprises“ atstovas Konstantinas Pagdidžius.
Jis sakė, kad šaltą žiemą gyventojai kondicionierius pirko dėl šilumos, o dabar perka norėdami atsivėsinti.
Perkama daugiau gaiviųjų gėrimų
Prekybos tinklo MAXIMA LT atstovė spaudai sakė, kad prasidėjus karščiams ypač padidėjo vaisvandenių, ledų, alaus, mėsos gaminių, skirtų gaminti po atviru dangumi, laisvalaikio prekių pardavimas. Per pirmąsias aštuonias birželio dienas ledų nupirkta 160 proc. daugiau nei per pirmąsias gegužės dienas. Palyginti su praėjusiais metais, ūgtelėjo prekyba vaisvandeniais, sultimis, geriamuoju vandeniu, sirupais ir sulčių koncentratais. Jų daugiausia nuperkama per karščiausius savaitgalius, kai žmonės daugiau laiko praleidžia lauke, iškylaudami prie vandens telkinių. Pavyzdžiui, geriamojo vandens per pirmąsias birželio dienas buvo nupirkta 80 proc. daugiau nei per aštuonias gegužės dienas, vaisvandenių – 70 proc., alaus nupirkta 50 proc. daugiau.
Atsivėsinti eina į prekybos centrus
IKI prekybos centrus valdančios UAB „Palink“ Marketingo ir komunikacijos departamento vadovas Arvydas Rimas teigė, kad populiariausi yra Lietuvos gamintojų ledai, iš kurių vieno aiškaus lyderio išskirti negalima. Ledų pardavimas IKI prekybos tinkle, palyginti su balandžio ir gegužės mėnesiais, padidėjo net 79 proc. Populiariausia ledų rūšis – vanilinis plombyras.
„Padidėjusios pieno kainos lėmė Lietuvos gamintojų ledų brangimą (15 proc.), tačiau pardavimas dėl to nesumažėjo, tik išaugo“, – sakė A.Rimas.
Daugiau parduodama ir gaiviųjų gėrimų. Šiemet lietuviai nealkoholinių gėrimų išgeria apie 10 proc. daugiau nei pernai. Daugiau parduodama ir giros, o šaltos arbatos pardavimas krinta.
Prekybininkai juokauja, kad į parduotuves žmonės neretai užeina tik atsivėsinti, nes juose sumontuotos galingos kondicionavimo sistemos.
Rūpesčių turi ir ūkininkai
UAB „Kustodija“ pardavimų direktorius Remigijus Beleckis sakė, kad jeigu ūkininkai laikėsi augalų auginimo technologijos, nieko bloga neturėtų nutikti.
„Jei pasėliai tvarkingai suformuoti, augalams dirvoje užteks drėgmės. Bet net prieš lietų kai kurie augintojai gali turėti didelių rūpesčių. Kepinant 32 laipsnių karščiui, augalai gali nuvysti, o per tokius sausus orus (kai drėgmė siekia tik 10–15 proc.) ypač aktyvūs tapo įvairūs kenkėjai. Jei technologiškai netvarkingus laukus užgrius lietus, pasėliai tiesiog išguls“, – teigė R.Beleckas. Jokios priemonės nepadės ir užėjus škvalui.
