VUL Santaros klinikų infekcinių ligų gydytoja Karolina Žvirblytė-Skrebutėnienė pabrėžė, kad erkinis encefalitas yra labai aktuali liga Lietuvoje.
„Tai yra viena sunkiausių virusinių centrinės nervų sistemos infekcijų Lietuvoje ir Europoje. Ir pagrindinė problema turbūt yra ta, kad efektyvaus vaisto, veikiančio šį virusą, neturime. Ir nepaisant efektyvios imunoprofilaktikos skiepais, kurią turime, sergamumas erkiniu encefalitu Lietuvoje yra vienas didžiausių Europoje“, – konstatavo ji nuotolinės klinikų konferencijos metu.
Pasireiškia dviem bangomis
Gydytoja priminė, kad erkinis encefalitas yra viruso sukeliama liga, kuria žmogus gali užsikrėsti įsisiurbus erkei arba, kas pasitaiko daug rečiau, vartojant nepasterizuotą karvių ir ožkų (net avių) pieną ir jo produktus. Dažnai tai gali būti grupiniai susirgimai, pavyzdžiui, kai pavartoję tam tikro produkto suserga visi šeimos nariai.
Inkubacinis periodas, kol pasireikš infekcijos simptomai, dažniausiai trunka 2–28 dienas. „Erkiniam encefalitui dažniausiai būdingos dvi karščiavimo bangos – pirmosios metu pacientai dar neturi neurologinių simptomų, tai galime supainioti su kitomis ligomis, pavyzdžiui, net gripu.
Pacientai skundžiasi dažniausiai nestipriais galvos skausmais, aukštu karščiavimu, gali būti kataro reiškiniai, kartais net gastrointestinaliniai (virškinamojo trakto) reiškiniai, pacientai gali viduriuoti“, – pasakojo ji.
Gydytojos aiškinimu, šis ligos periodas trunka apie savaitę, toliau būna tariamojo pasveikimo laikotarpis.
„Tada pacientas jokių simptomų nejaučia ir, su kuo dažniausiai susiduriama, po 7–10 dienų prasideda neurologinė simptomatika, pacientui pasireiškia neurologinė erkinio encefalito klinika“, – kalbėjo K. Žvirblytė-Skrebutėnienė.
Ilgalaikės pasekmės gali sugriauti gyvenimą
Gydytoja pasakojo, kad esama kelių erkinio encefalito formų. Lengvesnė – kai yra pažeidžiami galvos smegenų dangalai. „Tada diagnozuojame meningitinę formą – dažniausiai ji pasireiškia stipriais galvos skausmais, aukštu karščiavimu, pykinimu, vėmimu, fotofobija, fonofobija.
Jei turime meningoencefalitinę forma, kuri yra viena dažniausių ir ja serga vidutinio ir senyvi amžiaus, tada jau gali atsirasti ir sąmonės sutrikimas, tremoras, eisenos sutrikimas, gali vystytis delyro klinika, pacientai gali tapti neorientuoti. Pati sunkiausia yra meningoencefalomielitinė ir mieloradikulitinė forma, kai gali atsirasti ir paralyžiai“, – vardijo infektologė.
Sveikimas nuo erkinio encefalito užtrunka apie pusę metų, o ilgalaikiai liekamieji reiškiniai nustatomi net iki 40 proc. pacientų.
Pašnekovė įspėjo, kad net ir pasveikus erkinis encefalitas gali sukelti ilgalaikes sveikatos problemas. Be to, ir pats sveikimas būna labai ilgas: „Nustatyta, kad tai užtrunka apie pusę metų, o ilgalaikiai liekamieji reiškiniai nustatomi net iki 40 proc. pacientų. Tai yra tikrai daug. Sunkūs, neįgalumą sukeliantys reiškiniai gali būti nustatomi maždaug 8–9 proc. pacientų – jiems gali pasireikšti parezės, sutrikusi eisena, klausos sutrikimai, paralyžiai.“
Ji atkreipė dėmesį, kad dabar daug kalbama apie poencefalitinį neurokognityvinių funkcijų sutrikimą – pacientas gali skųstis sutrikusia atmintimi, gali varginti epizodiniai galvos skausmai, sutrikti darbinė atmintis, dėl to jis net iškrenta iš darbo rinkos, gali keistis mokymosi įgūdžiai. „Taigi tai sukelia ne tik medicininius, bet ir socialinius, net ekonominius reiškinius jau net pasveikus“, – konstatavo ji.
Pasak gydytojos, sunkūs erkinio encefalito atvejai sudaro kažkur 20 procentų: „Ir nebūtinai tai gali būti paralyžius, sunkumas gali būti tas, kad sutrinka klausa, eisena, gali vystytis įvairūs sąmonės sutrikimai, tai gali tapti neįgalus, nuo kitų nepriklausomas žmogus.“
Portalas tv3.lt primena, kad per nuo erkinio encefalito mirė rekordiškai daug – net 11 žmonių. 2023 m. gi fiksuotos tik dvi mirtys nuo erkinio encefalito.
Erkės nemaža dalis net nepastebi
Gydytoja akcentavo, kad žmonės turi būti itin budrūs ir ypač sezono metu, jei lakėsi gamtoje, sukarščiavę, nesvarbu, matė įkandusią erkę ar ne, atidžiai įvertinti sveikatos būklę:
„Jei pacientas sukarščiavo, atsirado galvos skausmai ar juolab eisenos sutrikimas, reikia kreiptis į gydymo įstaigą. Šeimos gydytojas tokį žmogų jau gali siųsti pas gydytoją specialistą, tada atliekami tyrimai.“
Infektologė pridūrė, kad yra apskaičiuota, jog įsisiurbusios erkės nepastebi apie 4¬0 proc. pacientų. „Jos tiesiog greitai nukrenta, ypač erkės nimfos galima nepastebėti. Tai vienas mitų, ką pažymi pacientai – nors ir nematė erkės, jie gali sirgti“, – pastebėjo gydytoja.
Erkiniu encefalitu galima užsikrėsti ir miesto centre
Nors kiekvienais metais daugiausiai erkinio encefalito atvejų nustatoma miškingose teritorijose, nuo šio užkrato nėra apsaugoti ir tiesiog į daugiabučio kiemą pasivaikščioti išėję gyventojai.
„Nustatyta, kad erkės gyvena ant augalų, aukštos žolės maždaug 25–30 cm aukštyje. Liga dažniau nustatoma miškininkams, grybautojams, uogautojams, vasarojantiems sodybose.
Tačiau išties Lietuva yra endeminė teritorija ir erkių galime sutikti mieste, parke, kieme, ypač jei yra tankia žole apaugusios, nenušienautos teritorijos. Taigi išvedus šunį pasivaikščioti, pavyzdžiui, į kokį Vingio parką tikrai galime užsikrėsti erkiniu encefalitu“, – konstatavo gydytoja.
Tiesa, gera žinia tai, kad kartą, pavyzdžiui, dar vaikystėje persirgus erkiniu encefalitu, pakartotinai nesusergama. „Tai veikia kaip skiepas. Bet geriau nesusirgti, nerizikuoti, o pasiskiepyti“, – pabrėžė K. Žvirblytė-Skrebutėnienė.
Pasak jos, vakcinos nuo erkinio encefalito Lietuvoje yra gerai prieinamos, galima skiepytis net vaistinėse, 50–55 metų asmenims vakcina kompensuojama valstybės: „Dar vienas mitas, kad skiepytis galima tik prieš prasidedant erkių sezonui, tą galima daryti bet kada, svarbu tik laikytis etapiškumo.“
Įprasta vakcinavimo schema, kai gaunami 3 skiepai. Tarp pirmos ir antros dozės daroma 1–3, o tarp antros ir trečios – 5–12 mėnesių pertrauka. Tam, kad jau susidarytų apsauga, po antro skiepo turi praeiti 2 savaitės. Vėliau revakcinuotis reikia po 3 metų, dar vėliau – po 3 ar 5 m. priklausomai nuo žmogaus amžiaus.
„Noriu paraginti visus eiti ir vakcinuotis, negalvoti apie kažkokius mitus, kad gali būti sunkios pasekmės. Reikia galvoti, kaip nesusirgti, nes susirgus erkiniu encefalitu gali pasikeisti visas gyvenimas“, – ragino infektologė.
Kaip teisingai pašalinti erkę?
Paklausta, kaip teisingai reikėtų pašalinti erkę, K. Žvirblytė-Skrebutėnienė patarė ją suimti kuo arčiau odos pincetu ar panašiu į jį daiktą ir staigiu judesiu traukti į viršų.
„Dažnas mitas, su kuo tenka susidurti, tai prieš traukdami erkę pacientai naudoja aliejumi ar savo sugalvotais tirpalais, tai to daryti nerekomenduojama. Aišku, erkę ištraukus, tą vietą reikėtų dezinfekuoti“, – patarė specialistė.
Pasak jos, nereikėtų išsigąsti, jei lieka erkės galvutė, mat ji žmogaus užkrėsti jau negali – į tai reikia žiūrėti kaip likusią rakštį, kuri pasišalina savaime.
„Aišku, jei atsiranda pūliavimas, kažkokie vietinės odos infekcijos požymiai, reiktų kreiptis į gydytoją. Taip pat reikėtų stebėti tą vietą apie mėnesį – ar neatsiranda migruojanti eritema, kas jau yra vienas iš Laimo ligos požymių.
Eritema – tai yra didesnis nei 5 cm paraudimas su aiškiomis ribomis. Dažniausiai paraudimas į šonus šviesėja, o centras būna raudonesnis, susiformuoja vadinama „buliaus akis“. Jei toks paraudimas didėja, plečiasi, tuomet yra rekomenduojama kuo greičiau kreiptis į šeimos gydytoją, kad būtų paskirta antibiotikų terapija“, – įspėjo K. Žvirblytė-Skrebutėnienė.
Be to, pašnekovė priminė, kad skubus erkės pašalinimas neapsaugo nuo erkinio encefalito: „Jei erkė yra užkrėsta, virusą ji perduoda vos įkandusi. Taigi ar prabuvo minutę, ar valandą, ar porą dieną, jokio skirtumo. Tačiau prisiminus Laimo ligą, ankstyvas erkės ištraukimas apsaugo nuo jos.“
Saugantis erkių gydytoja patarė ne tik vakcinuotis, bet būnant gamtoje nepamiršti ir kitų apsaugos priemonių – naudoti repelentus, pasirinkti tinkamą aprangą (į gamtą eiti su ilgomis kelnėmis, ilgarankoviais marškinėliais, kelnes sukišti į batus ar kojines, rekomenduojama dėvėti šviesią aprangą), nesilankyti apžėlusiose teritorijose, kur aukšta žolė. Grįžus namo reikėtų apsižiūrėti visą kūną, ypač pažastis, kirkšnių sritį, paausius, nusiprausti po dušu.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Kam naudingos erkės?- SKIEPYTOJAMS ir farmacininkams.
