Premjeras G. Kirkilas teigia, jog Lietuva turės daugiau valdymo teisių būsimojoje atominėje elektrinėje. Jis mano, kad keturių šalių politinis susitarimas dėl naujų branduolinių reaktorių statybos bus sudarytas artimiausiu metu.
"Kokią dalį (būsimosios jėgainės - BNS) valdys Lietuva - priklausys nuo įstatymo, kai Seimas apsispręs. Aišku, kad Lietuvos dalis turi būti ženkli tik todėl, kad atominės elektrinės statyba vyksta Lietuvos teritorijoje ir Lietuva bet kuriuo atveju turi didesnę atsakomybę. Teisės visų yra lygios, bet pasidalijimas valdymo požiūriu, aišku, bus skirtingas", - interviu Lietuvos radijui antradienį sakė G.Kirkilas.
Vyriausybės strateginio planavimo komitetas antradienį svarstė naujos atominės elektrinės įstatymo projektą. Pasak premjero patarėjos Nemiros Pumprickaitės, klausimas buvo uždaras, todėl jo nekomentavo.
Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija yra pasirašiusios preliminarų susitarimą, kad visos keturios valstybės projekte dalyvauja lygiais pagrindais, tačiau, pasak G.Kirkilo, tai tik bendro pobūdžio nuostata.
"Yra daug kitų niuansų - ir elektros energijos, kuri bus pagaminta naujos elektrinės, pasidalijimas, kiek naujų reaktorių mes statome, kokio jie galingumo, kaip turi vykti reaktoriaus įsigijimas, projektavimas ir kiti dalykai. Kokiomis sąlygomis dalyvaus visos kompanijos", - kalbėjo Vyriausybės vadovas.
Anot jo, išsamiau į šiuos klausimus bus atsakyta, kai keturių šalių energetikos bendrovės baigs derybas.
Dėl projekto sąlygų G.Kirkilas ketina kalbėtis ir su Estijos premjeru bei "Eesti energia" vadovais per trečiadienį prasidedantį jo dviejų dienų vizitą į Taliną.
"Estija neprieštrarauja dėl lenkų dalyvavimo - jie tik kelia klausimą, kokiais pagrindais turi dalyvauti Lenkija, ar tikrai Lenkija dalyvauja su savo indėliu - tikiuosi, kad į šituos klausimus bus atsakyta derybose tarp energetikos kompanijų. Aišku, kalbėsime ir su estais - kokia yra jų pozicija. Manau, kad Lenkija ir Lietuva turėtų pakviesti Estiją - kaip Estija padarė statant "Estlink" (elektros linija po Baltijos jūra tarp Estijos ir Švedijos) - dalyvauti Lietuvos ir Lenkijos elektros tilto statyboje", - teigė G.Kirkilas.
Jo teigimu, iš esmės Estija ir Lenkija "de facto" jau dalyvauja šiame projekte.
Lenkija 2006-ųjų pabaigoje sutiko paspartinti elektros tilto statybos projektą, tik gavusi Lietuvos pažadą, jog ji galės dalyvauti atominių reaktorių statyboje. Lenkijos premjeras Jaroslawas Kaczynskis (Jaroslavas Kačinskis) tuomet pareiškė, kad Lenkija norėtų valdyti 25 proc. būsimos elektrinės akcijų.
Naujos atominės elektrinės statybos Lietuvoje projektą ketina įgyvendinti Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos energetikos įmonės "Lietuvos energijos" "Latvenergo", "Eesti energia" ir "Polskie Sieci Elektroenergetyczne". Trijų Baltijos šalių įmonių vadovai anksčiau yra paskelbę, kad jos pačios finansuos projektą.
Preliminariai paskaičiuota, kad 800-1600 megavatų jėgainė kainuotų apie 2,4-4 mlrd. eurų (8,3 mlrd. - 13,8 mlrd. litų). Tačiau prie projekto prisijungiant ir Lenkijai, svarstoma galimybė padidinti būsimos elektrinės galią dvigubai - iki maždaug 3200 megavatų.
Pirmasis naujos jėgainės reaktorius turėtų būti pastatytas apie 2015 metus.
