Kaip teigia Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Grinda“ Komunikacijos skyriaus vadovas Egidijus Steponavičius, darbininkai gavo dešimtis iškvietimų tvarkyti liūties ir vėjo padarinius.
„Per savaitgalį gavome daugiau nei 30 pranešimų, susijusių su stipriu vėju ir lietumi. Didžioji jų dalis susijusi su tuo, kad lietus užneša paviršinių nuotekų groteles vėjo nuplėštais lapais“, – komentavo E. Steponavičius.
Šeštadienį ir sekmadienį „Grinda“ gavo 8 pranešimus apie nulaužtus medžius ar jų šakas ir 26 pranešimus apie gatvėse besikaupiantį vandenį.
Anot G. Steponavičiaus, sudėtingesnės eismo situacijos, kaip dažniausiai nutinka, susidarė dirbtinai suformuotose gatvių žemumose, kur lietaus vanduo suneša didesnius vandens srautus, taip pat tuose miesto rajonuose, kur nėra centralizuotų paviršinių nuotekų surinkimo tinklų.
Blogiausia situacija – naujuosiuose rajonuose
„Facebook“ grupėje „Reidas Vilniuje | Trikojis Vilniuje“ gyventojai dalijosi vaizdais iš apsemtos sostinės.
Vilniečiai pranešė apie apsemtas Žemynos, L. Asanavičiūtės gatves, taip pat potvynį po Avižienių viaduku, dėl kurio pirmadienio rytą formavosi transporto spūstys.
Vilnietis Tomas perspėjo, kad itin prasta situacija Bajoruose. Jis paviešino vaizdo įrašą, kuriame matyti apsemtose gatvėse vos judantys automobiliai.
„Į Bajorus be baidarių nesikiškit“, – šmaikščiai perspėjo Tomas.
Būtent Bajorai ir kiti naujesni sostinės rajonai nuo liūčių nukenčia dažniau, mat ten neįrengtos paviršinių nuotekų tvarkymo sistemos.
„Centrinėje miesto dalyje lietaus vandens surinkimui naudojami tam pritaikyti „Vilniaus vandenų“ buitinių nuotekų tinklai, nuo 1970 m. statytuose sostinės rajonuose jau turi tam skirtą paviršinių nuotekų surinkimo ir tvarkymo infrastruktūrą, tačiau ankstyvuoju Nepriklausomybės laikotarpiu statyti naujieji sostinės rajonai (Bajorai, Balsiai, Kairėnai...) neturi centralizuotos paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros, todėl jų gyventojai lietaus vandenį privalo tvarkyti savo sklypų ribose“, – teigė E. Steponavičius.
Alytuje – pavojinga liūtis
Alytaus naujienų portalas „Alytaus gidas“ sekmadienį pranešė, kad dėl liūties sunkiai pravažiuojamos Žuvinto ir kitos miesto gatvės.
Panašūs „potvyniai“ pastarąjį kartą Alytuje buvo fiksuoti vasarą, per meteorologų „tropinėmis“ įvardintas liūtis.
Kaip „Alytaus gido“ redakciją informavo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistas Gytis Valaika, Alytaus automatinės meteorologijos stoties duomenis, sekmadienį tarp 13–18 val. iškrito 17,7 mm kritulių (arba 17,7 litro į 1 m²).
Užfiksuotas pavojingas lietus. Pastarasis, pasak specialisto, būna fiksuojamas, kai per ≤12 valandų iškrenta tarp 15,0–49,9 mm kritulių (virš 50 mm būtų stichinis).
17,7 mm atitinka 31 proc. spalio mėnesio normos. Maždaug tiek kiek įprastai turėtų iškristi per pusantros savaitės. Spalio mėnesiui daugiametė norma Alytuje yra 57 mm.
Pasak G. Valaikos, tokie intensyvūs lietūs labiau būdingi šiltajam metų laikui, tačiau pasitaiko jų ir rudenį. Nieko keisto tame nėra, kadangi šiandienos orus lemia pietinis ciklonas, o tokie pasižymi dideliais kritulių kiekiais. Na, o miestuose lietaus vandeniui nutekėti dabar labiausiai trukdo nukritę medžių lapai. Jie iš dalies ar visiškai užkiša kanalizacijos šulinių angas, tuomet vanduo neturi kur nutekėti ir kaupiasi.
Liūtims sugerti nepadeda ir neretai nevykusiai atliekama gatvių renovacija, kai senųjų sovietinių kanalizacijų atsisakoma, o vietoje jų įrengiamos šiuolaikiškos, tačiau mažiau talpios šiuolaikinės.
Pataria, kaip apsisaugoti gyventojams
E. Steponavičius pasidalijo keliais patarimais, ką reikėtų daryti gyventojams, prasidėjus stipresnei liūčiai arba audrai. Pirmiausia pasirūpinkite automobiliais.
„Įprastai didesnes liūtis lydi stiprūs vėjai – ir būtent jie sukelia daugiau nepatogumų. Tad visada rekomenduojama nestatyti automobilių po senais medžiais, mat pasitaiko atvejų, kai lietaus neatlaiko didelės ir sunkios šakos; lūždamos jos gali apgadinti turtą. Taip pat svarbu įvertinti, ar vėjas neišvartys kito gyventojų turto – pavėsinių, stoginių“, – teigė „Grindos“ atstovas.
Anot E. Steponavičiaus, kai kurios Vilniaus gatvės patvinsta sezoniškai. Atsižvelgiant į tai, po liūčių reikėtų planuotis kelionių maršrutus ir nebandyti pravažiuoti itin apsemtų kelio atkarpų.
„Galiausiai, nežiūrinti to, kad per kelerius pastaruosius metus Vilniuje įgyvendinti lietaus nuotekų rekonstrukcijos projektai eliminavo užtvindymo pavojų tose vietose, kuriose anksčiau liūčių metu kaupdavosi vanduo, gali pasitaikyti lokalūs užliejimai (rudenį dažniausiai susiję su lietaus nuotekų surinkimo grotelių užnešimu lapais, žiemą ir pavasarį – susidarius ledo ir sniego sankaupoms).
Nerekomenduojama bandyti įveikti tokias apsemtas vietas automobiliais“, – pažymėjo E. Steponavičius.
„Vilniaus mieste apie avarines, eismą trikdančias situacijas kviečiame pranešti trumpuoju telefono numeriu 1355“, – pridūrė jis.
