Šiuo ieškiniu į nacionalinius teismus perkeliami reikalavimai, kuriuos Lietuva 2017 m. buvo pareiškusi „Veolia“ įmonėms Vašingtono arbitražui pateiktame priešieškinyje. Arbitražo bylos nagrinėjimo metu gavus ir įvertinus papildomus dokumentus, valstybei padarytos žalos suma, kurią siekiama prisiteisti, išaugo nuo 130 mln. eurų iki 240 mln. eurų.
Ieškinys teismui teikiamas po to, kai 2020 m. gegužės mėnesį beveik visos ES valstybės narės, įskaitant Lietuvą ir Prancūziją, pasirašė tarptautinį susitarimą, reikalaujantį, kad investuotojai ir valstybės narės atsiimtų savo reikalavimus arbitražuose, vykstančiuose pagal dvišales investicijų apsaugos sutartis. Toks tarptautinis susitarimas pasirašytas po to, kai Europos Sąjungos (ES) Teisingumo Teismas Achmea byloje priėmė sprendimą, kad arbitražai pagal ES šalių tarpusavio dvišales investicijų apsaugos sutartis yra nesuderinami su ES teise ir yra negalimi.
Tokia byla Lietuvoje yra beprecedentė ir tai vienas pirmųjų atvejų, kai valstybė civiline tvarka siekia kompensacijos iš užsienio investuotojo ir su juo susijusių asmenų už visai Lietuvos ekonomikai padarytą žalą. Korupciniai veiksmai, prekyba poveikiu, nesąžiningi ir konkurenciją ribojantys susitarimai daro didelę ekonominę ir reputacinę žalą valstybei, todėl siekiama, kad galimai šiais veiksmais padaryta žala būtų atlyginta.
Lietuva šioje byloje siekia įrodyti, kad „Veolia“ ir „Icor“ (tuo metu „Rubicon“) 1999–2003 m. neteisėtais būdais gavo šilumos ūkių nuomos sutartis dešimtyje Lietuvos savivaldybių ir neteisėtai pelnėsi iš šilumos vartotojų.
Tarp įrodymų, kuriais remiasi Lietuva, yra milijoninės sutartys tarp „Veolia“ ir jos ilgalaikės partnerės Lietuvoje „Icor“, pagal kurias, Lietuvos vertinimu, nebuvo teikiama jokių teisėtų paslaugų. Atlikus įmonių „Vilniaus energija“ ir „Litesko“ vidinių dokumentų, apimančių beveik dviejų dešimtmečių – 1999–2017 m. – laikotarpį, daroma išvada, kad „Vilniaus energija“ ir „Litesko“ iš tiesų buvo valdomos „Icor“, abi minėtos įmonės 70 proc. visų savo konkurso būdu sudaromų sutarčių vertės atidavė „Icor“, kuri tiekė prekes ir paslaugas bendrovėms „Vilniaus energija“ ir „Litesko“ ženkliai didesnėmis kainomis ir šias nesąžiningas kainas turėdavo apmokėti Lietuvos šilumos vartotojai.
Bylą prieš Lietuvos valstybę Vašingtono arbitraže inicijavo „Veolia“ 2016 m., teigdama, kad Lietuvos institucijų veiksmai pažeidė Prancūzijos ir Lietuvos dvišalės investicijų apsaugos sutarties nuostatas. „Veolia“ Vašingtono Arbitraže iš Lietuvos iš pradžių siekė prisiteisti 118 mln. eurų, vėliau ši suma, „Veoliai“ peržiūrėjus ir atsisakius dalies reikalavimų, buvo sumažinta iki 79 mln. eurų.
Naudinga tik teisininkams?
Bendrovės „Icor“ Komunikacijos departamento vadovas Nerijus Mikalajūnas abejoja ministerijos intencijomis ir mano, kad naujas ieškinys rodo tik teisininkų norą užsidirbti iš valstybės.
„Akivaizdu, kad advokatai, kurie jau daug metų šitas bylas veda, ieško būdų kaip pateisinti milžiniškas sumas, išleistas jų paslaugoms. Matyt, kito kelio neranda, kaip tik didinti apsukas ir taip pateisinti jiems leidžiamas sumas, kurios siekia milijonus eurų.
Deja, bet panašu, kad šis procesas tapo procesu dėl jo paties, kad toliau advokatų kontorai generuotų finansinius srautus. Ir tiesiog didinamos ir didinamos sumos, taip nurodant, kad jiems sumokami honorarai sudaro nedidelę dalį sumos, kurią jie siekia prisiteisti. Sumos vis auga ir auga, ir viršijo fantazijos ribas, pažiūrėsime, kas bus toliau“, – portalui tv3.lt sakė N. Mikalajūnas.
