Visuomenę nutarta paskatinti kovoti su šešėline rinka. Tam projekto „Lietuva be šešėlio“ iniciatoriai sukūrė specialų tinklalapį beseselio.lt, kuriame pastabūs piliečiai galės pranešti apie nelegalios prekybos vietas.
Informacija iš karto bus perduodama iniciatyvą palaikantiems policijos pareigūnams, kurie gautą medžiagą nagrinės įstatymų numatyta tvarka. Visos nelegalios vietos bus žymimos žemėlapyje, todėl kiekvienas, apsilankęs svetainėje, galės pamatyti, kurie šalies regionai yra labiausiai apimti šešėlio.
Vienas iš akcijos iniciatorių Kęstutis Kupšys teigė, kad niekas neturi iliuzijų, jog šešėlis išnyks: „Bet visiems bus tik geriau, jei pavyks sumažinti šešėlinės ekonomikos apimtis. Šešėlinė prekyba itin susijusi su nusikalstamu pasauliu. Todėl išspręsdami vieną problemą, sumažintume ir kitas grėsmes.“
(Papildyta 10.40 val.)
K. Kupšys pridūrė, kad svetainė padės susidaryti aiškesnį vaizdą apie šešėlinės prekybos situaciją Lietuvoje – jos paplitimą, pobūdį ir dinamiką: „Projekto svetainėje taip pat galima realiuoju laiku matyti, kiek pinigų dėl šešėlinės ekonomikos praranda Lietuvos biudžetas. Vien per 2013 metus ši suma spėjo perkopti 400 mln. litų ribą.“
Kitas projekto „Lietuva be šešėlio“ iniciatorius Tadas Langaitis pridūrė, kad kiekvienas pilietis gali aimanuoti, kad 60 proc. visuomenės toleruoja šešėlinę prekybą: „Bet galime pažiūrėti iš kitos pusės, juk net 40 proc. žmonių to netoleruoja. Reikėjo pažiūrėti kūrybiškai, kaip išspręsti šią problemą. Todėl ir kilo idėja sukurti specialų tinklalapį, kuriame būtų viskas registruojama.“
Anot jo, būtent viešos informacijos trūkumas būdavo didžiausia problema: „Tikime, kad viešumas gali šią problemą išspręsti. Esmė, kad bus priimami ir tikrinami anonimiški piliečių pranešimai. Valdžia šios problemos viena neišspręs, todėl reikia visuomenės pagalbos, kad pavyktų sutaupyti nemenką biudžeto dalį.“
Pasiteiravus, ar nepaprasčiau būtų sumažinti akcizus ir taip išspręsti šešėlinės ekonomikos problemas, K. Kupšys teigė, jog šis klausimas vertas atskiros diskusijos: „Situacija yra tokia, kad dideli akcizai skirti sumažinti blogus žmonių įpročius. Akcizų didinimas šiek tiek pakeitė vartojimo įpročius. Todėl sumažinę alkoholio ir rūkalų kainas, itin pakenktume jaunimui.“
Balsas.lt primena, kad šešėlinės ekonomikos dalis Lietuvoje siekia 30 proc. – didžiausia Europos Sąjungoje kartu su Bulgarija ir Rumunija. Akcizinių prekių įperkamumas (pajamų ir akcizinių prekių kainų santykis) Lietuvoje yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje (mažesnis yra tik Bulgarijoje).
Spiritiniai gėrimai Lietuvoje santykinai yra patys brangiausi visoje Europos Sąjungoje, palyginti su gyventojų pajamomis.
62 proc. Lietuvos gyventojų toleruoja šešėlinę prekybą. Dėl šešėlinės akcizinių prekių rinkos Lietuvos biudžetas kasmet netenka apie 1,3 mlrd. litų pajamų (akcizo ir PVM). 30 proc. seniūnų ir 50 proc. gyventojų įsitikinę, kad nelegali prekyba didina nusikalstamumą
24 proc. gyventojų teigia, kad jų aplinkos žmonės reguliariai įsigyja nelegalių spiritinių gėrimų.
53 proc. gyventojų teigia, kad nelegalius alkoholinius gėrimus lengva įsigyti nepilnamečiams.
Populiariausi nelegalūs spiritiniai gėrimai – falsifikuota užsienio šalių produkcija ir samanė (juos perka atitinkamai 72 proc. ir 58 proc. nelegalių gėrimų vartotojų).
