KPMG analitikų atliktame tyrime buvo įvertinta Vidurio ir Rytų Europos (VRE) valstybių pažanga panaudojant Europos Sąjungos (ES) paramos fondų lėšas 2007–2012 metais.
Palyginti su kitomis VRE regiono šalimis, Lietuva yra viena efektyviausiai ES paramą panaudojančių valstybių – pagal sudarytų finansavimo sutarčių rodiklį Lietuva su Estija dalijasi 3 vietą tarp 10 regiono valstybių, o pagal išmokėtų lėšų rodiklį kartu su Estija pirmauja.
„Bendrame regiono kontekste Lietuva atrodo tikrai neblogai – tiek pagal sudarytas finansavimo sutartis, tiek pagal išmokėtas lėšas gerokai viršija regiono šalių vidurkį. Dabartinis ES lėšų panaudojimo tempas leidžia tikėtis, kad Lietuva maksimaliai efektyviai panaudos likusią ES paramą“, – tyrimo rezultatus komentavo „KPMG Baltics“ partneris Domantas Dabulis.
Pasak „KPMG Baltics“ partnerio, nepaisant gerų dabartinių ES panaudojimo rodiklių, ES paramą įgyvendinančios institucijos turi tinkamai pasirengti naujam 2014–2020 metų finansinio programavimo laikotarpiui. Numatoma, kad nauju programavimo laikotarpiu ES daugiau dėmesio skirs lėšų panaudojimo rezultatams įvertinti ir griežtins paramos panaudojimo kontrolę.
Lietuva – tarp ES lėšų panaudojimo lyderių
Iš Lietuvai 2007–2012 metams numatyto 23,4 mlrd. litų biudžeto, jau sudaryta finansavimo sutarčių už 21,14 mlrd. litų, t. y. 91 proc. visos numatytos sumos. Tokį patį panaudojimo rodiklį pasiekė ir Estija. Geresnį pasirašytų finansavimo sutarčių rodiklį pasiekė tik Bulgarija (100 proc.) ir Latvija (94 proc.). Prasčiausiu rodikliu pasižymėjo Slovėnija (72 proc.) ir Rumunija (71 proc.). Bendras regiono šalių vidurkis siekė 83 proc.
Iš viso 2007–2012 metams numatyto biudžeto Lietuva paramos gavėjams išmokėjo 13,77 mlrd. litų, arba 59 proc. visų numatytų lėšų. Pagal šį rodiklį Lietuva pirmauja kartu su Estija (59 proc.), o toliau – Čekija (57 proc.) ir Latvija (56 proc.). Sąrašo pabaigoje – Rumunija, paramos gavėjams išmokėjusi vos 12 proc. numatytų lėšų. Bendras VRE šalių išmokėtų lėšų vidurkis siekia 44 proc.
2007–2012 metais Lietuvoje pasirašytų finansavimo sutarčių rodiklis infrastruktūros sektoriuje siekė 93 proc., žmogiškojo kapitalo – 92 proc., tyrimų ir plėtros bei informacinių technologijų – 90 proc., o techninei pagalbai – 53 proc.
