Pasaulio banko atliktame Rytų Europos šalių demografijos ir darbo išteklių tyrime prognozuojama, kad Lietuvos gyventojų skaičius iki 2025 m. sumažės 11 proc. – 371 tūkst. žmonių.
Ekspertų teigimu, tai atsitiks dėl natūralių priežasčių – mažo gimstamumo ir didėjančio mirtingumo. Į gyventojų mažėjimą dėl emigracijos tyrime neatsižvelgta.
Su dar didesniais sunkumais susidurs Latvija: Pasaulio banko prognozėmis jos laukia vienas didžiausių Rytų Europoje demografinių iššūkių. Prognozuojama, kad gyventojų skaičius Latvijoje iki 2025 m. dėl natūralių priežasčių sumažės net 13 proc., arba 314 tūkstančių.
Be to, Latvijoje jau iki 2015 m. daugiau nei 20 proc. gyventojų bus vyresni nei 65 m. amžiaus.
Estijoje prognozuojamas 9 proc. gyventojų skaičiaus mažėjimas (119 tūkst.).
Pasaulio banko teigimu Rytų Europa iki 2025 m. taps vienu iš labiausiai senstančių pasaulio regionų: jo gyventojų skaičius sumažės 24 milijonais.
Taip teigiama vakar paskelbtoje Pasaulio banko ataskaitoje, kurioje apžvelgiamos Rytų Europos ir buvusios Sovietų sąjungos šalių gyventojų senėjimo problemos.
Pasaulio banko ekspertų vertinimais Rytų Europos gyventojų skaičius po 18 metų sumažės 24 mln. Rusijoje gyventojų sumažės 17 mln. Tačiau labiausiai nukentės Gruzija – prognozuojama, kad ji neteks iki 20 proc. savo gyventojų. Bulgarijoje, Azerbaidžane ir kitose šalyse daugiau nei ketvirtadalis gyventojų bus vyresni nei 65 m. amžiaus. Vidutinis Slovėnijos gyventojų amžius bus 47 metai – ta vienas iš „seniausių“ rodiklių pasaulyje.
Pasaulio banko ekspertų teigimu su demografiniais iššūkiais darbo rinkoje susidūrusios Rytų Europos šalys turėtų bandyti kylančius ekonominius sunkumus spręsti didindamos darbo našumą. Anot jų, „senstančios“ šalys, norėdamos išlaikyti ekonominį augimą, turėtų atidėti išėjimo į pensiją laiką ir plėtoti lanksčias užimtumo darbo rinkoje formas, kad vyresniojo amžiaus žmonės galėtų dirbti jiems tinkamu režimu.
