Kuršių mariose gali nebelikti žvejų, nes čia vykdant įsipareigojimus Europos Sąjungai ketinama steigti biosferos poligoną, rašo „Vakarų ekspresas“.
Žvejai mano, kad tai - centrinės valdžios kerštas už kaltinimus Klaipėdos uosto gilintojams dėl sūraus vandens patekimo į marias.
„Ilgai galvojo ir surado būdą, kaip mumis atsikratyti - paims ir apskritai uždraus žvejoti šiaurinėje Kuršių marių dalyje. Tai lengviausias būdas problemai spręsti. Ne tik kad žvejoti, ir jokie laiveliai negalės plaukioti mariomis, padarys draustinį“, - piktinosi UAB „Drevernos žvejys“ direktorius, žuvininkystės įmonių asociacijos „Lampetra“ tarybos narys Virginijus Kirsnickas.
Pasak jo, šiaurinėje marių dalyje nuo Alksnių įlankos iki Drevernos, Avių kalno Juodkrantėje verslinę žvejybą praktiškai ketinama uždrausti. Tokios mintys žvejams kilo susipažinus su parengtu naujai steigiamo Kuršių marių biosferos poligono ir jo zonų ribų planu, pateiktu svarstyti visuomenei.
Šiaurinėje marių dalyje, kurioje turėtų būti mažinamas žvejybos intensyvumas, dirba per 20 žvejybos įmonių.
Marias reikia saugoti
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Saugomų teritorijų strateginio skyriaus vedėjo Algirdo Klimavičiaus teigimu, steigti poligoną sumanyta todėl, kad reikia įgyvendinti dvi Europos Sąjungos (ES) direktyvas - dėl paukščių ir dėl natūralių buveinių ir floros bei faunos apsaugos.
Pasak jo, dėl paukščių būtina imtis apsaugos priemonių šiaurinėje Kuršių marių dalyje, o dėl floros ir faunos - likusioje marių dalyje. A. Klimavičiaus teigimu, visos Kuršių marios vienokia ir kitokia forma turėtų būti paskelbtos saugomomis, nes jos ES vertinimu yra lagūna, kurioje yra nemažai vertingų žuvų.
Anot ministerijos atstovo, todėl šiuo metu diskutuojama, kokie turi būti veiklos apribojimai mariose, kad būtų išsaugotos gamtos vertybės.
A. Klimavičiaus teigimu, poligonas neturėtų būti tapatinamas su draustiniu. Pastarasis yra griežtesnė apsaugos forma, o poligonas - švelnesnė. Poligonas zonuojamas numatant, kur veikla gali būti ribojama labiau, kur mažiau. Manoma, kad griežtesni žvejybos apribojimai bei draudimai plaukioti apims tik 30 proc. marių.
Pernai birželį Lietuvos valdžia jau gavo įspėjimą iš ES, kad nevykdo įsipareigojimo šalyje įsteigti visą paukščių apsaugai reikalingą tinklą. Įspėjime minima ir Kuršių marių dalis.
Ežeras ar jūra?
„Labai gudriai sugalvota. Kai reikia taikyti kokius nors draudimus, tai Kuršių marios yra laikomos lagūna - jūros dalimi, o kai reikia kokias nors kompensacijas žvejams mokėti, tai jos jau priskiriamos vidaus vandenims“, - piktinosi V. Kirsnickas.
Lietuvos Respublikos vandens įstatyme Kuršių marios priskiriamos tarpiniams vandenims, t. y. jūros daliai, o Žuvininkystės įstatyme - vidaus vandenims. V. Kirsnicko teigimu, žvejai ketina kreiptis į teismą, kad jis išaiškintų, kuris iš dviejų įstatymų yra viršesnis.
Anot Aplinkos ministerijos atstovo A. Klimavičiaus, pagal Lietuvos teisės aktus Kuršių marios yra priskiriamos vidaus vandenims, o pagal buveinių skirstymą ir Kuršių marių genezę - tai nuo jūros atskirta dalis ir tikrai yra lagūna. Pasak jo, dėl to neverta ginčytis ir pradėti mokslinių diskusijų.
Pasak ministerijos Gamtos apsaugos departamento skyriaus vedėjo, planas dėl poligono ruošiamas, nes Lietuvai reikia įgyvendinti ES direktyvas. Pastarosiose ne tik žvejybos, bet apkritai jokių apribojimų nenurodyta, tik pasakyta, kad geriausiose vietose turi būti įsteigtos saugomos teritorijos ir nustatytas tinkamas apsaugos režimas. Šalys narės pačios turi pasirinkti, koks joms apsaugos režimas yra geriausias.
Kodėl uostui galima?
Pasak V. Kirsnicko, žvejai supranta, kad Lietuva turi vykdyti ES reikalavimus, kad žuvis ir paukščius reikia saugoti, bet nesupranta, kodėl Klaipėdos uosto plėtrai paliekamas marių plotas net iki Alksnynės, nes uostas žuvims ir paukščiams kenkia labiau nei žvejai.
Aplinkos ministerijos atstovas A. Klimavičius savo ruožtu pajuokavo, kad lengviau būtų išstoti iš ES nei uždaryti Klaipėdos uostą, kurio neigiamo poveikio niekas neneigia.
Dalia Bikauskaitė
