Iš užsienio grįžtantys emigrantai laukiami tik viešuose šalies politikų lozunguose. Daugumai lietuvių, sugebėjusių svečiose šalyse įgyti aukštąjį išsilavinimą arba parsivežti net kelis aukštojo mokslo diplomus, tenka ilgai įrodinėti, jog jie reikalingi šalies darbo rinkai, rašo „Vakarų ekspresas“.
Po devynerių metų praleistų JAV, tėvynės ilgesio parviliota ir Palangoje apsigyvenusi Jūratė naiviai tikėjo, kad jos žinios ir patirtis Lietuvoje bus įvertintos.
Turinti du bakalauro laipsnius verslo vadybos specialistė, mokanti tris užsienio kalbas, darbo patirties įgijusi ne vienoje garsioje kompanijoje, Jūratė jau tris mėnesius Lietuvoje nesuranda darbo.
Pagal skelbimus spaudoje ir internete moteris išsiuntinėjo apie 50 savo gyvenimo aprašų, tačiau praėjus net keliems mėnesiams iš bendrovių nesulaukė nė vienos žinios.
Perniek nuėjo ir moters pastangos pačiai ieškoti administratorės darbo kurorto viešbučiuose - darbdaviai atsisakė priimti du aukštuosius išsilavinimus turinčią Jūratę dėl paprastos priežasties - ji per protinga...
"Vakarų ekspresui" pradėjus domėtis, kaip emigrantams sekasi Lietuvos darbo rinkoje, paaiškėjo graudi tiesa - per pastarąjį dešimtmetį šalyje mažai kas pasikeitė. Surasti ne žemiausios kategorijos darbą sudėtinga ne tik čia gyvenantiems, bet ir iš užsienio grįžtantiems lietuviams. Taip dienraščiui tvirtino personalų atrankos specialistai ir darbdaviai, sulaukiantys po keletą šimtų pretendentų į vieną laisvą vadovo vietą.
Geros vietos graibstomos
Didžiausiuosiuose šalies dienraščiuose ir internete talpinami skelbimai su viliojančiais darbo pasiūlymais sudaro vaizdą, jog darbo rinkoje ypač reikalingi viešojo maitinimo, baldų įmonių, turizmo padalinių vadovai. Ne ką mažiau ieškoma ir administratorių bei vadybininkų, tačiau tik darbdaviai žino tiesą - į šias, ypač vadovaujančias pareigas, suplaukia po kelis šimtus gyvenimo aprašų į vieną vietą.
Taip atsitiko ir su UAB "Čilija" skelbimu, kuriame nauja picerija uostamiestyje siūlė darbą padalinio direktoriui. Šiai bendrovei Jūratė taip pat išsiuntė savo CV.
"Vakarų ekspresui" atsakinga už personalo paieškas bendrovės atstovė Alina teigė, jog praėjus vos kelioms dienoms po skelbimo paviešinimo, padalinio vadovu panoro tapti daugiau nei 100 žmonių - būtent tiek sulaukta gyvenimo aprašų.
"Vadovą jau išsirinkome. Tokioms pareigoms užimti paieškos ilgai netrunka, kur kas sudėtingiau su padavėjais ar picų kepėjais. Eilės už durų, kaip buvo anksčiau, jau seniai nesirikiuoja. Šiame sektoriuje darbuotojų trūksta", - tvirtino Alina.
Įmonių personalo paieškomis užsiimančios bendrovės "Manager. Lt" vadovas Aras Mileška, taip pat mano, jog rasti gerą darbą nelengva, nes diplomai ir išsilavinimas ne kažin daug ką reiškia.
Darbo paieška - alinantis darbas
Jei esi ne statybininkas, padavėjas ar laivų remontininkas į Lietuvą geriau negrįžk - tokią išvadą padarė Jūratė. Supratusi, kad vadovaujančio darbo negaus, ji pradėjo ieškoti bet kokio.
"Negaliu šitiek laiko sėdėti namuose. Su vyru ir dukrele gyvename iš parsivežtų santaupų, jos juk kažkada baigsis. Nesuprantu, kodėl nė vienoje įstaigoje nebuvau pakviesta į pokalbį - niekas to nesiteikė paaiškinti. Pasirodo, esu netinkama net administratorės darbui - visiems užkliūva mano diplomai, o kai kurie darbdaviai nepriima manęs, dėl esą per sudėtingo man darbo", - guodėsi į keblią situaciją patekusi Jūratė.
Ji tokia - ne vienintelė, dienraščiui tvirtino bendrovės, teikiančios personalo atrankos specialistų paslaugas vadovas A. Mileška. Jo teigimu, į šalį grįžę emigrantai nesuvokia, kad darbo paieškos specifika čia ir ten gerokai skiriasi.
"Gero darbo paieška - didelis ir alinantis darbas. Pirmiausia būtina išanalizuoti savo galimybes ir save įvertinti, įsigilinti į darbdavių kriterijus. Geras išsilavinimas pats savaime nieko nereiškia, o ypač verslo vadybos ir administravimo srityje, kur Lietuvoje šių specialistų pasiūla net 3 kartus viršija paklausą", - dėstė A. Mileška.
Patarimų - pas karjeros konsultantus
A. Mileška darbo ieškantiems emigrantams pirmiausia pataria kreiptis į vadinamuosius karjeros konsultantus, nes pagal užsienietišką pavyzdį parašytas CV dažnai yra visiškai netinkamas Lietuvos darbdaviams ir jį būtina perrašyti.
Derėtų žinoti, kad per didelis savo nuopelnų išvardijimas net neminint pageidaujamo darbo užmokesčio, gali atbaidyti darbdavius, sako A. Mileška.
"Būdamas darbdaviu matau - ji turi du bakalaurus, vadinasi, anksčiau ar vėliau, pareikalaus daugiau, arba ras geresnę vietą. Lygiai taip pat jis reaguos, jeigu diplomuota darbo patirtį turinti moteris sutiks dirbti paprasta administratore, juk jai šis darbas - laikina stotelė", - galimas Jūratės nesėkmės priežastis vardijo A. Mileška.
Faktą, jog emigrantams sunku adaptuotis Lietuvos darbo rinkoje, patvirtino kitos kompanijos - "Search@Selection" Atrankų departamento vadovė Lina Narvilaitė.
Vis daugiau sugrįžusių tautiečių naudojasi nemokamomis konsultantų pamokomis, kurias kompanija teikia internetu.
Pataria nevengti pažinčių
Grįžę į Lietuvą dažnai stebisi tuo, kad atsakingos pareigos patikimos neturintiems specialaus išsilavinimo darbuotojams, kurie dažnai į "šiltus" postus patenka per pažintis.
Personalo atrankos specialistai emigrantams siūlo "pamiršti" užsienio šalyse įgytą darbo paieškos patirtį ir Lietuvoje to mokytis iš naujo.
Karjeros konsultantai pataria ieškoti pažinčių ir jokiu būdu neapsiriboti vien tik CV siuntinėjimu.
Jeigu užsienio šalių kompanijos pačios ieškantį darbo asmenį informuoja apie jo galimybes, tai Lietuvoje to nepasivarginama daryti dėl didelių išlaidų.
"Jie įpratę laukti. Lietuvoje už gerą darbo vietą reikia kovoti - skambinti darbdaviams, klausinėti ir net nevengti užsukti į įmonę, prieš tai gerai išsistudijavus ar tikrai esi tinkamas tam darbui", - patarinėjo L. Narvilaitė.
Strategija - tik abstrakcijos
Valstybė dėl emigracijos jau praradusi kelis šimtus tūkstančių piliečių ir toliau kuria abstrakčias strategijas protams ir darbo jėgai susigrąžinti.
"Išanalizavus ir įvertinus esamą padėtį bei perspektyvas, darytinos išvados, kad valstybės politika Lietuvos migracijos problemų sprendimo srityje turi kompleksiškai siekti šio tikslo: mažinti ekonominę emigraciją skatinančius veiksnius, panaudojant Lietuvos gyventojų vidinės migracijos ir ekonominio aktyvumo didinimo galimybes bei skatinant ekonominius migrantus grįžti į Tėvynę" - tai tik nedidelė ištrauka iš "Ekonominės migracijos valdymo strategijos" talmudo, kurį ne taip seniai parengė Lietuvos valdžia.
Šioje strategijoje taip pat rašoma, kad "būtina parengti ilgalaikes ekonominės migracijos valdymo priemones, valdyti ekonominę emigraciją skatinančius veiksnius, siekiant užtikrinti darbo rinkos pasiūlos ir paklausos suderinamumą, palaikyti glaudžius ryšius su užsienio šalyse gyvenančiais Lietuvos ekonominiais migrantais ir bendradarbiauti su veikiančiomis lietuvių organizacijomis."
Padaryta "daug" - per pastaruosius metus Londone ir Vilniuje emigrantams buvo surengtos informacinės mugės, raginančios grįžti namo - čia gyventi ir dirbti.
STATISTIKA
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais emigravo 27,8 tūkst. Lietuvos gyventojų. Daugiau kaip pusė (15,2 tūkst.) savo išvykimo nedeklaravo. Pernai iš Lietuvos išvykusiųjų buvo beveik du kartus mažiau nei 2005-aisiais, kai emigravo 48,1 tūkst. gyventojų.
Didėja išsilavinusių emigrantų dalis. Praėjusiais metais kas penktas emigravęs buvo baigęs aukštąją ar aukštesniąją mokyklą, o 2001 metais toks buvo kas devintas.
1990-2006 metais iš Lietuvos jau emigravo 447 tūkst. gyventojų. Dabar Lietuvoje yra 3,374 mln. gyventojų.
Vaida Jutkonė
