Ir dėl tokių rezultatų iš 38 valstybių esame dugne. Tiesa, anot mokslininkų, tai dar ne pabaiga – lietuvių protiniai įgūdžiai ir toliau prastės.
Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Jau tampa tradicija, kad kasmetinė abiturientų egzaminų sesija pasibaigia dvyliktokų ašaromis. Tačiau dėl žinių trūkumo, pasirodo, reikia raudonuoti ne tik abiturientams, bet ir jų tėvams, ir seneliams.
Ilgo techninio teksto suvokimas, matematinio raštingumo kompetencija – tai tik dalis įgūdžių, kurių suaugusieji nėra išlavinę. Naujausias tyrimas rodo, kad per 10 metų kartais padaugėjo tų lietuvių, kurie negeba nei suprasti elementarių tekstų, nei pritaikyti matematinių žinių, nei paprasčiausiai išspręsti kasdienybės problemų. Ir negana to, pagal tokius rezultatus esame 38 tirtų valstybių dugne.
Sparčiai krenta raštingumas
Štai ką apie tokius rezultatus mano kalbinti gyventojai:
„Liūdna, iš tikrųjų, aišku, kad liūdna. Bet gal to mokslo per daug, nespėja įsisavinti.“
„Na, viskas antraštėse, iš tikrųjų, daug kas nesigilina, kas toliau parašyta. Paprasčiausiai technologijos priekyje ir nukenčia žmogaus raštingumas.“
„Kad kompiuteriai viską daro.“
„Apsileidimas, kas daugiau...“
Iš arti 7 tūkst. apklaustų lietuvių daugiau nei trečdalis pagal raštingumą siekė žemiausią lygį, kai prieš dešimtmetį raštingesnių buvo du su puse karto daugiau. Ypač daug problemų kelia ilgi tekstai: dalis lietuvių negeba suprasti pagrindinės teksto minties, jų dėmesys greit nukrypsta kitur.
„Šiuo metu tai ir reiškia, kad mes skaitome trumpas žinutes. Ir kuo toliau, tuo labiau skaitome trumpas žinutes, o jaunimas dabar neskaito žinutės, jie pasižiūri vaizdo įrašą. O video vis trumpėja ir trumpėja“, – teigė VU Ugdymo mokslų instituto vadovė Justina Garbauskaitė-Jakimovska.
Bet ne vien tik jaunimas kvailėja. Prastus raštingumo rezultatus demonstruoja gerokai vyresni, seniai mokyklą ar universitetą pabaigę, suaugusieji:
„Aš padėjau anūkei parašyti temą ir mokytoja sako: čia tikrai tu rašei? Jūs suprantat? Jie nemoka net minčių savo išreikšti. Turi žodžių mažą asortimentą.“
„Ar dugne, aš nežinau, bet smunka raštingumas tikrai. Matosi elementariuose komentaruose bet kurioje socialinėje platformoje.“
„Tai dabar visi trumpiniais rašo ir taip toliau, visi tuos dalykus trumpina.“
„Penkiolikmečiai rodo apie vidurkį, kiek aukščiau nei vidurkio, tai reiškia, kad mūsų švietimo sistema, ji veikia. Bet po to kas mums nutinka? Gal mes aptingstame tiesiog?“ – svarstė J. Garbauskaitė-Jakimovska.
Nemoka spręsti elementarių problemų
Tyrimo duomenimis, labai raštingas tik vienas iš 50-ties lietuvių. O tai – tris kartus mažiau nei buvo prieš 10 metų. Prastai lietuviams ir su matematiniais įgūdžiais. Trečdalio žinios ir gebėjimai yra žemumose, lyginant su 38 valstybėmis.
Negana to, ypač prastai lietuviams sekasi spręsti elementarias problemas. Pritaikyti savo turimas žinias ir išspręsti buitinę problemą geba tik kas antras. Dėl to mes ypač atsiliekame nuo kitų šalių.
„Nemoka žmogus suskaičiuoti, kiek tapetų nusipirkti, jei nori kambarį persitapetuoti. Bet jei aš to gyvenime nedarau, tai gal man ir nereikia mokėti. Jeigu aš tai darysiu kartą ar du kartus gyvenime“, – svarstė J. Garbauskaitė-Jakimovska.
Tačiau mokslininkė ramina, kad žinios ir įgūdžiai prastėja visame pasaulyje. Vis dėlto tai galima sieti su aukštųjų technologijų atsiradimu, laiko leidimu internete, dirbtiniu intelektu, kas palengvina daugelio gyvenimus.
„Tai nėra blogai, iš esmės, bet dėl to, kad mūsų įgūdžiai natūraliai mąžta, yra rizika, kad mums kažką gali prakišinėti per tuos tekstus“, – perspėjo J. Garbauskaitė-Jakimovska.
Pagal raštingumą ir matematinius gebėjimus Lietuva pralenkė Lenkiją. Tiesa, ir geriau skaičiuoja, nei lietuviai, ir labiau raštingi yra latviai. O estai yra dar aukščiau, visai šalia švedų, kurie ypač gerai skaičiuoja ir rašo. Vis dėlto raštingiausi ir geriausiai skaičiuoja suomiai.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
