„Drįsiu pasakyti, kad Lietuva pasaulyje penketuke tų šalių, kurios palankiausios bitkoinų technologijų vystymui. Maža rinka reiškia, kad galima daug greičiau daryti sprendimus ir kontroliuoti eksperimentus. Lanksti ir potenciali rinka. Aplinkybių dėka, čia jau dabar koncentracija pakankamai aukšta tiek finansinių žinių, tiek specialistų. Tad geografija, infrastruktūra, specialistai, vartojai, maža šalis ir pakankamai palankus valstybės požiūris į žaidėjus pakelia Lietuvą į penketuką“, – tv3.lt portalui sako „Nextury Ventures“ valdybos pirmininkas Ilja Laursas.
Tikimasi geranoriško valdžios požiūrio
„Bitcoin Foundation“ įkūrėjas ir direktorius bei lietuviškų šaknų turintis Jon Matonis ypač palankiai atsiliepė apie Lietuvos aplinką inovacijoms. Kadangi kol kas nėra aiškių lyderių, mes turime galimybę ne tik pasivyti tokais šalis kaip Didžioji Britanija ir Liuksemburgas, bet ir jas aplenkti. Pastarosios šiuo metu varžosi dėl teisės tapti kriptovaliutų centru.
„Lietuva jau yra vienu žingsniu priekyje palyginus su kitomis valstybėmis. To pavyzdys – „Uber“. Daugybė šalių Europoje šio žaidėjo neįsileidžia į rinką. Tad Lietuva siunčia drąsinantį signalą. Jei šalies požiūris bus panašus ir bitkoinų atžvilgiu, kurie turi daug potencialo ir ieško namų, tuomet Lietuva išloštų. Šiuo metu Liuksemburgas ir Didžioji Britanija nors ir bando pritraukti pas save, bet nesureguliuoja sistemos lengvai, Lietuva turi galimybę įkurti patogią aplinką šioms inovacijoms“ – įsitikinęs J. Matonis.
Bitkoinų vardas neretai pasirodo straipsniusoe apie nelegalias veiklas ar pinigines machinacijas. Dėl to atsiranda skeptikų šios valiutos ateitimi. Vis dėlto J. Matonis pabrėžia, kad daugiausia nelegalių veiklų vykdoma doleriais arba eurais. „Pinigai nėra blogi, žmonės juos blogai panaudoja. Bet juk dėl to neuždraudžiame euro ar dolerio, tai turi galioti ir bitkoinams“, – pažymi jis.
Visgi, viskas priklausys nuo valdžios sprendimų, ar bus naikinami barjerai ir kuriamas „minkštas“ reguliacinis aparatas. Šiuo metu valstybės konkuruoja savo jurisdikcijomis.
„Jei bus stiprus reguliacinis aparatas, Lietuva bus nepatraukli. Lietuvai surinkus ekspertų ratą ir tapus skaitmeninės valiutos centru, kurtųsi didžiulė industrija naujų kompanijų. Mano teorija tai skatintų ir BVP augimą, ir pragyvenimo lygį“, – mano J. Matonis.
Eksperto manymu, visa tai įmanoma pasiekti per 1 – 3 metus. Svarbiausia – tikslinga strategija.
DNB vyriausioji ekonomistė Jekaterina Rojaka pripažįsta, kad inovacijos visada sveikintinos ir bankams būtina sekti kur link juda pasaulis. Vis dėlto, ji tikisi, kad reguliavimas išliks, ir vienodas tiek bankams, tiek bitkoinams.
„Finansinis sektorius yra finansinis sektorius. Per pastarąjį dešimtmetį turėjome daug problemų ir tos problemos niekur neišnyks. Bet kuriuo atveju, kad ir naujos technologijos ateina per bankus, ar per kitas inovacijas, tikimės, kad jau artimiausiu metu bus reguliuojamos lygiai taip pat ir griežtai. Nes šiuo momentu atsiranda tokių juodųjų skylių, kur praktiškai galima daryti bet ką, o bankinis sektorius yra sureguliuotas tiek, kad bet koks žingsnis į kairę ar į dešinę jau yra griežtai baudžiamas“, – vertina J. Rojaka.
Anot jos, ateityje realu, kad ne tik regionuose, bet ir visame pasaulyje bus prieita prie vieningo reguliavimo standarto.
„Tai galbūt įvyks ilgalaikėje perspektyvoje ir ne tik bankiniame sektoriuje, bet ir apskaitos, galbūt pajamų apmokestinimo ir apskritai mokesčių. Matyt veiksim toje pačioje dėžėje, gal ji bus su permatomomis sienelėmis, bet iš esmės vis tiek būsim sureguliuoti bet kuriuo atveju“, – mano ekonomistė.
I. Laursas prideda, kad reikia atskirti ir du reguliavimo lygius: Europos ir Lietuvos. Anot jo, bitkoinai primena interneto pradžią. Daug laiko praėjo kol atsirado kibernetinio saugumo įstatymai ir reguliavimai, taip turės vystytis ir bitkoinų era, kad valiuta būtų apsauga nuo teroristų ar narkotikų prekeivių užmojų.
„Dėl vieno neigiamo aspekto negalima uždrausti visos inovacijos. Pirmiausia reikia identifikuoti sistemą ir apsibrėžti, kaip ją būtų galima reguliuoti. Yra daugybė aspektų“ fizinių, juridinių asmenų santykis su virtualiomis valiutomis, tarpvalstybiniai atvejai. Kiekvieną reikia išnagrinėti. Kaip interneto sfera formavosi 30 metų, kol buvo įsitvirtinta visiškai, taip gali būti ir su virtualiomis valiutomis. Bet tai bet kokiu atveju kvantinis šuolis finansų rinkoje“, – sako verslininkas.
Jis teigia, kad retas atvejis, jog Lietuva lenktų Estiją, o šiuo metu jau žengėme šioje srityje didesnį žingsnį.
„Lietuviams paskutiniu metu sekasi finansiniame sektoriuje. Tikiuosi, kad neprarasime to pagreičio ir įsitvirtinsime, nes tai ne tik siaura galimybė vienai kitai kompanijai, bet tai ir šaliai galimybė tiek regiono, tiek pasaulio mastu padaryti proveržį. Svarbu, kad inovacijos neliktų vien pilkojoje reguliacijos zonoje ir institucijos susitiktų su ekspertais, svarstytų, stebėtų, kaip taisyti klaidas ir apsisaugoti nuo neigiamų pasekmių. Finansinė sistema – jautrus dalykas. Bitkoinas potencialiai gali liesti labai jautrias sritis, dėl to dauguma valstybių imasi kraštutinių apsisaugojimo priemonių, pavyzdžiui Rusija ruošia įstatymą įkalinti tuos, kurie naudojasi bitkoinais“, – pastebi I. Laursas.
Visgi, sutelkus ekspertus ilguoju laikotarpiu pritrauktume daugybę investuotojų, kurie anot I. Laurso užkurtų teigiamą ratą: investicijos į technologijų vystymąsi kurtų aukštesnę pridėtinę vertę, kad pritrauktų dar daugiau investuotojų ir kurtų naujas darbo vietas. Prie to prisidės ir Silicio slėnio investicijos į Lietuvą.
Bankams teks ieškoti naujo pajamų šaltinio
Nauja finansinė sistemą didžiausią įtaką padarys bankams. Anot pašnekovų, bankams teks prisitaikyti prie kintančios aplinkos ir technologijų, norint išsilaikyti finansų rinkoje.
Ekonomistė J. Rojaka pasakoja, kad pokyčių neišvengsime, be tik finansų, bet ir visuose kituose sektoriuose. Tai parodo ir ekonomikos vadovėliai, kurių daugiau nei pusės jau nebepritaikysime šiuolaikiniam gyvenimui.
„Žinoma, matome daug galimybių, bet tuo pačiu matome ir tam tikrų grėsmių. Bankai iš esmės per paskutinius kelerius metų bankai susidūrė su itin griežtu reguliavimu, itin žemom palūkanų normomis, kurios prispaudė pelningumą. Labai didelė konkurencija iš visų bankų ir startuolių, naujų įmonių, kurios ateina ir po truputį atkanda tai vieną paslaugą, tai kitą ir siūlo savo variantus. Iš esmės labai natūralu, kad bankai taipogi keisis. Matome, kad judėjimas yra labiau link produkto ir mobiliųjų aplikacijų, kita vertus nemanau, kad bankai apskritai išnyktų“, – įsitikinusi ekonomistė.
J. Matonis skaitydamas pranešimą paminėjo, kad bankams gali tekti grįžti prie tradicinių paslaugų teikimų, tai paskolos ir pinigų saugojimas, o mokėjimų operacijos būtų tvarkomos per kitas įmones. J. Rojakos manymu, tai visiškai galimas variantas.
„Bet reikia nepamiršti, kad bankai turi pasitikėjimą. Kas bebūtų visos kartos domisi naujomis technologijomis, bet kad imtų pasitikėti tomis naujovėmis ir savo finansus tvarkyti per jas, turi praeiti laiko ir jos turi įrodyti savo patvarumą“, – vertina J. Rojaka.
J. Matonis įsitikinęs, kad bankai galėtų išsilaikyti ir gauti pelną būtent iš tradicinių paslaugų.
„Jei verslams yra pigesnių būdų vykdyti savo mokėjimus nei per bankus, tad išsekus pajamoms iš mokėjimų, bankams teks ieškoti kitų šaltinių. Bitkoinai yra kaip užsienio valiuta, tad bus galima prižiūrėti transakcijų, pirkimo procesus“, – sako J. Matonis.
I. Laursas pastebi, kad nėra nė vienos naujos technologijos, kuri nepanaikintų senų darbo principų. Dėl to visada bus girdima pretenzijų iš senųjų verslų.
Laukia pokyčiai darbo rinkoje
Su pasikeitimais finansų rinkoje pokyčiai laukia ir renkantis darbo vietas. Vis dažniau svajojama ne apie karjerą korporacijoje, o prisidėjimą prie inovacijų ir startuolių.
„Matyti, kad jaunimas tikrai ieško geresnio balanso tarp darbo ir gyvenimo. Ši tendencija išryškėja, žmonės nori būti mobilūs, nori būti lankstūs ir darbo santykiai irgi tokie turi būti“, – apie pokyčius kalba J. Rojaka.
I. Laursas taip pat pastebi besikeičiančią rinką, tačiau kol kas situacija stabili.
„Jei prieš 5 metus 95 proc. norėjo korporacinės karjeros, dabar, spėju, yra pusė ant pusės. Visuomenei būdingas paskirstymas, vieni labai linkę rizikuoti, ieškoti naujų teritorijų, o kiti linkę prižiūrėti ką turime. Tikrai nenorėčiau, kad chirurgas pradėtų kūrybiškai žiūrėti į smegenų operaciją, tačiau reikia ir tų startuolių, kurie išdrįstų pakeisti nusistovėjusią tvarką ir ją pagerintų“, – savo nuomone dalijasi I. Laursas.
J. Matonio nuomone, Lietuvai tapus kripto–finansų centru, jaunuoliai baigę universitetus pasirinktų likti Lietuvoje. Tai taip pat padidintų imigraciją iš tokių šalių kaip JAV, Didžioji Britanija.
