Prieš tai vyriausybės nesutarė dėl šio mokesčio įvedimo visoje ES ar euro zonoje. Mokestį įsives Vokietija, Prancūzija, Ispanija, Portugalija, Italija, Belgija, Austrija, Slovakija, Slovėnija, Graikija ir Estija. Šiam sprendimui, kuriuo siekiama užkirsti kelią spekuliacinei prekybai, pasipriešino Didžioji Britanija ir kitos 15 šalių, teigdamos, kad toks mokestis turėtų būti įvestas pasauliniu mastu, kitaip investuotojai tiesiog vykdys sandorius valstybėse, kur mokesčio mokėti nereikės.
Mokestis dar žinomas Tobino mokesčio vardu. Jis pavadintas ekonomisto, sukūrusio jį prieš 40 metų, garbei. Mokestis sudaro 0,1 proc. bet kokio akcijų ir obligacijų sandorio vertės, arba 0,01 proc. bet kokios finansinės išvestinės sutarties.
Nors Didžioji Britanija mokesčio neįsiveda, tačiau jį turės mokėti 11-os įsivedusių šalių investuotojai, prekiaujantys Londono akcijų biržoje.
Vadina istoriniu
Už Europos Sąjungos (ES) mokesčių politiką atsakingas EK narys Algirdas Šemeta Europos Sąjungos Tarybos sprendimą, kuriuo leidžiamas tvirtesnis bendradarbiavimas finansinių sandorių mokesčio (FSM) srityje, laiko istoriniu ES mokesčių politikai ir skatina likusias valstybes nares rimtai svarstyti galimybę jungtis prie FSM vienuoliktuko.
"Tai istorinis sprendimas ES mokesčių politikai - jis nutiesia kelią ambicingesnėms valstybėms narėms judėti į priekį mokesčių srityje, net jeigu tam nėra vieningo visų ES narių pritarimo.
Tai taip pat yra istorinis įvykis ir globaliai mokestinei praktikai. Nes pirmą kartą istorijoje finansinių sandorių mokestis bus įvestas ištisame valstybių narių bloke.
Valstybių grupė, kuri atstovauja 2/3 ES BVP, įsives šį teisingą mokestį, taip atsiliepdama į ilgai brandintus savo piliečių norus. Reikia neužmiršti, kad sustiprinto bendradarbiavimo procedūra leidžia ir kitoms valstybėms narėms prisijungti prie šio bloko bet kuriuo metu.
Kai kurios šalys jau išreiškė susidomėjimą įsivesti šį mokestį. Ir aš skatinčiau likusias valstybes nares rimtai svarstyti galimybę jungtis prie FSM vienuoliktuko", - sako A. Šemeta.
Artimiausiomis savaitėmis jis žada pateikti išsamų pasiūlymą dėl finansinių sandorių mokesčio, tuomet vadžios bus perduotos valstybėms narėms, kurios toliau diskutuos ir galutinai sutars dėl mokesčio įvedimo.
Stebės pasyviai
Lietuva pritarė Europos Sąjungos Tarybos sprendimui, kuriuo leidžiamas tvirtesnis bendradarbiavimas finansinių sandorių mokesčio srityje, tačiau šioje procedūroje kol kas neketina dalyvauti. Tokią poziciją Briuselyje vykusiame Ekonomikos ir finansų tarybos (ECOFIN) posėdyje pareiškė finansų ministras Rimantas Šadžius.
„Nors šiuo metu neprisijungiame prie tvirtesnio bendradarbiavimo finansinių sandorių mokesčio klausimu, neatmetame galimybės, kad ateityje, įvertinusi tokio mokesčio naudą ir galimas rizikas, Lietuva gali nuspręsti dalyvauti šioje iniciatyvoje ir jį įsivesti", - pabrėžė R.Šadžius.
Vienas iš svarbiausių šio ECOFIN posėdžio rezultatų - pasiektas susitarimas, leidžiantis judėti į priekį finansinių sandorių mokesčio įvedimo srityje. Nepaisant kai kurių šalių atstovų išsakytų nuogąstavimų, finansų ministrai pritarė pasiūlytam Tarybos sprendimui dėl leidimo pradėti tvirtesnį bendradarbiavimą, nustatant bendrą šio mokesčio sistemą.
Praėjusių metų spalį vienuolika ES valstybių narių (Austrija, Belgija, Portugalija, Slovėnija, Graikija, Italija, Ispanija, Slovakija, Vokietija, Prancūzija, Estija) pateikė prašymus Europos Komisijai dėl tvirtesnio bendradarbiavimo procedūros. Po Tarybos sprendimo Europos Komisija numato pateikti patikslintą siūlymą dėl Tarybos direktyvos dėl bendros finansinių sandorių mokesčio sistemos.
