Dešimčiai naujų Europos Sąjungos (ES) narių gali prireikti daugiau kaip 50 metų, kad pasiektų šalių "senbuvių" gerovės lygį. Pesimistiškiausios prognozės išsakomos Lenkijos ir Latvijos atžvilgiu, kur šis laikotarpis gali būti atitinkamai - 59 ir 58 metai, o palankiausia prognozė - Kiprui.
Tokios išvados paskelbtos po įtakingo žurnalo "The Economist" analitikų grupės "Economist Intelligence Unit (EIU)" atlikto paskutinio tyrimo, rašo trečiadienį laikraštis "Diena".
"Tai labai pesimistinis scenarijus, aš juo netikiu, - sakė ekonomikos ministras Juris Lujanas. - Jei skaičiuosime aritmetiškai, visai nesunku priskaičiuoti 50 metų. Žalinga platinti ekonominių dėsningumų visumą ir negerbti socialinių ypatumų. Jei tų pačių specialistų prieš penketą metų būtų paklausę, ar Latvijoje įmanomas 7-8 proc. BVP prieaugis, jie būtų atsakę, kad ne".
Ministro nuomone, naujosios ES šalys šios organizacijos narių lygį sugebės pasiekti per 20-30 metų, kitą dešimtmetį vystydamosi labai sparčiai, kai geriausiais metais BVP prieaugis priartės prie 8 proc., blogiausiais - prie 6 proc.
Tyrime daroma prielaida, kad naujųjų ES narių BVP auga 3 proc. per metus, senųjų - 2 proc.
Pagal tyrimo autorių prognozes, Latvija ES šalių lygį pasieks po 58 metų, Lietuva - 53, Estija - 31. Pati blogiausia prognozė, kaip minėta, Lenkijai - 59 metai, pati geriausia - Kiprui - 21 metai.
BNS
