.jpg)
Šiuo metu Europos vidurkis siekia 9,7 prisijungimų prie nelegalių platformų per mėnesį vienam vartotojui. Lietuva jį piratavimo mastais viršija net tris kartus – šalies interneto vartotojas prieiga prie piratinio turinio pasinaudoja vidutiniškai 26 kartus per mėnesį, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Nauja valdžia žada pokyčius
„Nors gausybė platformų už minimalų mokestį siūlo legalų muzikos, filmų peržiūrų turinį, dažnas žiūrovas ar klausytojas pasirenka savotiškai vogti – juk niekas nemato, autorius nepareikalaus susimokėti. Tenka tik apgailestauti, kad Lietuva – viena iš piratavimo ir nelegalaus turinio peržiūrų lyderių Europoje. Apie 150 veikiančių piratinių verslo valdomų svetainių ir milijoninė žala, kurią patiria legalaus turinio kūrėjai – pagrindiniai klausimai, kuriuos aptarėme šioje konferencijoje“, – sako Vytautas Kernagis, Seimo kultūros komiteto narys.
Kultūros ministras Simonas Kairys teigia, kad Kultūros ministerija yra pasiruošusi padėti intelektinės nuosavybės srityje dirbantiems autoriams, platintojams, kino kūrėjams įgyvendinti pokyčius.
„Piratų verslo problema yra užfiksuota ir Vyriausybės priemonių įgyvendinimo plane, todėl mes struktūruotai judėsime link šios problemos sprendimo ir pirmiausia įgyvendinsime visus su teisinėmis procedūromis susijusius pokyčius“, – pabrėžia Simonas Kairys, LR kultūros ministras.
Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Eglė Markevičiūtė sako, kad tiek ministerija, tiek Seimas yra suinteresuoti padėti spręsti piratų verslo problemą.
„Matome didelę finansinę žalą, kurią sukelia piratavimas ir nepagarba autorių teisėms. Juk gatvėje niekam nekiltų mintis prieiti prie žmogaus ir nuvilkti jam paltą, pasakant, kad aš niekur tokio gražaus palto nerandu. Bet vertinant intelektinę nuosavybę tokie klausimai kažkodėl vis dar kyla. Prieš mūsų akis dar yra labai ilgas kelias šiam požiūriui keisti“, – teigia Eglė Markevičiūtė, LR ekonomikos ir inovacijų viceministrė.
Piratinio turinio verslas atneša milijonus pajamų
Šiuo metu iš viso veikia bent 150 piratinio verslo valdomų svetainių Lietuvoje, iš kurių mažiau nei 100 nelegaliai platina autorių teisėmis saugomą turinį. Taip kasmet sukuriama bent 15 mln. eurų žala turinio kūrėjams ir platintojams, nors realus nuostolių mastas gali būti gerokai didesnis.
„Nemaža problema išlieka Lietuvoje gajus mitas, neva piratai tai pavieniai interneto „robinhudai“, nors iš tiesų tai yra daugiamilijoninis verslas. Teismo procesai, kurių metu nustatyti populiariausias piratines svetaines valdantys asmenys atskleidžia – nelegalaus turinio platinimas sutelktas nedidelės asmenų grupės rankose, kuri sėkmingai pelnosi autorių, kino distributorių ir transliuotojų sąskaita“, – sako Dovilė Filmanavičiūtė, autorė, kūrėja, bendrovės „Cgates“ marketingo vadovė.
Nesijausdami saugūs ir norėdami apsaugoti tiek kūrėjus, tiek žiūrovus ir legalias turinio platformas, legalaus turinio atstovams belieka patiems kovoti su piratų verslininkais.
Lietuva – nepatikima kino rinka
„Pandemijos metu piratavimo problema tapo dar aktualesnė, nes pradėjome rodyti turinį internetu, t. y., patekome į erdvę, kuri Lietuvoje nesaugi ir rizikinga. Pernai pajutome nemažą piratų verslininkų dėmesį, todėl kaip ir kasmet iš anksto subūrėme žmonių komandą, atsakingą už mūsų rodomo turinio internete apsaugą“, – pasakoja Agnesta Filatovė, festivalio „Kino pavasaris“ vykdomoji direktorė.
Anot A. Filatovės „bendradarbiaudami su LRTK, nuolat „išiminėjame“ mūsų į Lietuvą atvežtus filmus iš įvairių nelegalių platformų. Mūsų situaciją apsunkina ir tai, kad turime nemažai premjerinių filmų, nerodytų kinų teatruose, o juos ypač mėgsta piratai. Turėjome įdėti daug pastangų siekiant apsaugoti legalaus turinio platformas, kad filmus jose būtų kuo sunkiau pasiekti.“
Vis dėlto filmą „Toro“ piratai pavogė beveik iškart po jo premjeros ir išplatino ne tik „Torrent“ svetainėse, bet ir tiesioginių peržiūrų platformose.
„Po šio įvykio filmo kūrėjai mums uždraudė apskritai rodyti filmą šių metų „Kino pavasario“ festivalio metu. Baltijos šalių žiūrovai šį filmą pamatys paskutiniai – kol neatsidarys kino teatrai Prancūzijoje ir neįvyks pagrindinė filmo premjera. Todėl svarbu atkreipti dėmesį, kad dėl įžūlių piratų veiksmų nukenčia ne tik festivalis, bet ir žmonės, kurie negali pamatyti filmų. Dėl to kenčia ir Lietuvos kaip kino rinkos reputacija, mus laiko nepatikimais“, – sakė A. Filatovė.
Su piratų verslu pirmą kartą kovos kartu
Atsižvelgus į nemažėjantį nelegalaus turinio platinimo mastą šalyje ir kilo mintis įkurti Aljansą „Baltas“.
„Ligšiolinė kovos su piratų industrija sistema, deja, nedavė rezultatų. Suprantame, kad šioje kovoje nėra stebuklingo sprendimo – reikia kompleksinių pokyčių įvairiose srityse. Vis tik piratų turinio pašalinimas iš paieškos sistemų rezultatų, atsiskaitymo būdų už piratinį turinį ir reklamos piratinėse svetainėse ribojimas, operatyvus piratinio turinio blokavimas duos rezultatą“, – įsitikinęs Jaunius Špakauskas, „Bitė Lietuva“ korporatyvinės komunikacijos vadovas. Bendrai kovai su piratų industrija skirtą Aljansą sudaro kino festivaliai ir filmų distributoriai „Kino pavasaris“,
„Scanorama“, „Nepatogus kinas“, turinio platformos „ŽMONĖS Cinema“, „Go3“, kino teatras „Pasaka“, telekomunikacijų bendrovės „CGates“, „Bitė Lietuva“, Lietuvos radijas ir televizija (LRT), taip pat autorių teisių srityje dirbančios advokatų kontoros „Sorainen“, „TGS Baltic“, „Metida“.
Aljanso nariai kelia tikslą iki 2026 m. Lietuvoje pasiekti ES piratavimo vidurkį.
