Lietuva, išlaikydama solidarią poziciją sąjungininkų – NATO, Jungtinių Tautų ir Europos Sąjungos – veiksmų Libijoje atžvilgiu, patenka į savotiškus spąstus.
Ketvirtadienį naujienų agentūroje ELTA surengtoje diskusijoje jos dalyviai diskutavo apie Libiją ir tarptautinę teisę, svarstė, ar Libijos įvykių scenarijus galėtų būti įgyvendintas Lietuvoje, pateikė savo įžvalgas, kodėl buvo nuspręsta pulti Libiją prisidengiant demokratijos gynimu Artimuosiuose Rytuose.
Pasak Generolo Jono Žemaičio karo akademijos lektoriaus, politologo L. Zdanavičiaus, Libijai taikomos tarptautinių organizacijų sankcijos kritikuotinos.
„Sankcijos iš esmės niekam, tarptautinei sistemai, ir būtent mums, kaip ES valstybei, nieko gera neatneša. Tai sprendimas negerai nei vienai pusei. Iš esmės dabar mes visi esame tam tikruose spąstuose, jeigu Lietuva suvokiama kaip tos operacijos bent jau rėmėja. Tai yra spąstai, neaišku, kas bus daroma šitame kontekste toliau", – sakė politologas.
Jis konkretizavo, kad Lietuvos pozicija Libijos atžvilgiu yra ta, jog jeigu mūsų draugai, partneriai dalyvauja, tai Lietuva neprieštarauja, nekalba apie savo pajėgumų siuntimą ar kitokį dalyvavimą. Spąstais šiuo atžvilgiu politikos ekspertas įvardino euroatlantines ir Vakarų struktūras, kurių dalis yra ir Lietuva.
„Yra neaišku, kaip šitą klausimą spręsti ir kas bus Libijoje ateityje. Na, jeigu ir M. Kadafis pasitrauks, kyla klausimas, kokia ta šalis bus – ar ji bus iš dviejų trijų regionų, ar bus naujas autoritarizmas, ar kažkokia demokratijos imitacija? Čia būtent ir yra aklagatvis – kad deklaruojamas tikslas visada būtų, jog pasiektų, kad ten įsivyrautų liberali demokratija, ir akivaizdu, kad to nebus. Tame ir yra pagrindiniai spąstai“, – dėstė L. Zdanavičius.
Jo vertinimu, situacija Libijoje Lietuvai, priešingai nei kai kurioms valstybėms, kol kas naudos neatneša. Įvykiai Libijoje Lietuvai tėra faktorius, didinantis naftos kainą, dėl ko atitinkamai kyla benzino, dujų kainos.
Mykolo Romerio universiteto Lyginamosios teisės katedros vedėjas Justinas Žilinskas pritarė, kad Lietuva šiuo atveju yra labai menka žaidėja, palaiko savo sąjungininkus. Pasak teisininko, šiandien ES bendra pozicija dėl Libijos yra diskutuojama ir apskritai tikėtina, kad jos nebus.
„Manau, yra pakankamai daug problemų, į kurias mums reikėtų iš tiesų koncentruotis, o Libija yra labiau tokio intelektinio žaidimo sritis. Mes ten nei ką nors suvaidinsime, nei mums ten geriau iš viso vaidinti. Elektrinių statyba Kaliningrade ar Baltarusijoje yra aktualiau, nors irgi panašaus neįveikiamumo klausimas“, – samprotavo J. Žilinskas.
Tuo tarpu Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras Rolandas Paulauskas paragino Lietuvą pareikšti atskirąją nuomonę Libijos atžvilgiu.
„Esame nedidelė valstybė ir kažkodėl įsivaizduojame, kad istorija baigėsi. Istorija niekada nesibaigia ir visada vyksta tie patys procesai. Jeigu nekreipiame dėmesio į tarptautinę teisę, leidžiame absoliučiai manipuliuoti kaip kam išeina, tai anksčiau ar vėliau prieš mus tas atsigręš. Mūsų interesas, kad visi laikytųsi tų įstatymų. Tai mažas šansas, kad kažkas sumanys su mumis pažaisti taip, kaip dabar visi parduodame Libiją“, – kalbėjo R. Paulauskas.
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad nuo Libijos įvykių atsiribojo Belgija, Norvegija, Vokietija.
„Iš tikrųjų Lietuvos uždavinys būtų šiandien būtų pareikšti kategorišką “prieš„ prieš tai, kas ten vyksta. Tai būtų tiksliausia Lietuvos pozicija ir jokia kita pozicija mums naudos neduos, o tokia nors kažkokį mums moralinį autoritetą suteiktų ateityje“, – apibendrino R. Paulauskas.
ELTA primena, kad trečiadienį Premjeras Andrius Kubilius pabrėžė, jog Lietuva išlaiko solidarią poziciją sąjungininkų veiksmų Libijoje atžvilgiu, tačiau neplanuoja prisidėti prie operacijų šioje šalyje, kadangi turi tik labai ribotus gynybos išteklius.
Tuo tarpu užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis teigė, jog nors Lietuva ir galėtų prisidėti prie humanitarinės pagalbos teikimo, tačiau ir čia reikalingi labai tikslūs ir apgalvoti sprendimai, kad neatsitiktų panaši situacija, kaip gamtos stichijų nuniokotos Japonijos atveju.
Užsienio reikalų ministerijos vadovas pabrėžė, jog Lietuva, kaip ir kitos Europos šalys, pritaria tam, kad į problemos sprendimą kiek galima aktyviau įsitrauktų kitos regioninės organizacijos, o su NATO rengiamasi konsultuotis tik humanitarinių operacijų atveju.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra pareiškusi, kad stabilumas Šiaurės Afrikoje yra svarbus ne tik pačiam regionui, bet ir visai Europai, taip pat Lietuvai, nes turi didelę įtaką energetiniam saugumui ir ekonominei situacijai.
