Viešojoje erdvėje vis plačiau aptarinėjama, ar visuotinio taupymo vajaus metu valdžios sprendimas net už 191,5 mln. litų įsigyti du laivus-minų medžiotojus buvo pamatuotas. Ar visgi tai yra eilinė proga ištratinti mokesčių mokėtojų pinigus? Aistras kaitina ir žinios, kad estai bei latviai panašaus amžiaus laivus įsigis kone už dvigubai mažesnę kainą.
„Vakarų ekspresas“ apie Krašto apsaugos ministerijos užmojus pasiteiravo žmogaus, esančio arčiausiai versijomis apipinto pirkinio - Karinių jūrų pajėgų vado, jūrų kapitono Olego Mariničiaus.
- Latviams vienas minininkas kainuos 39,5, estams - 58,6 milijono litų. O Lietuva mokės 95,75 milijono. Ar nepermokėsime?
- Tikrai ne. Mes galėjome rinktis du kelius, kuriais eiti - arba nusipirkti senus laivus ir į juos investuoti, modernizuoti, arba įsigyti jau NATO standartus atitinkančius laivus. Tokius, kurių modernizavimui nereikės lėšų 15-20 metų. Šiuo keliu ir nueita. Mūsų variantas - geresnis. 2010 metų pabaigoje du iš Didžiosios Britanijos įsigyti „Hunt“ klasės laivai-minų medžiotojai jau turėtų būtų prišvartuoti prie mūsų krantinių.
Supraskime, kad Lietuva į tuos laivus papildomų milijonų nebeinvestuos, o latviai ir estai tai privalės padaryti - jie jau dabar ieško lėšų modernizavimui. Mes atlikome skaičiavimus ir išsiaiškinome, kad kaimynams vienam laivui modernizuoti pagal NATO standartus reikės apie 70 milijonų litų. Mes įsigyjame su visa reikiama ginkluote, įranga, mums nereikės ieškoti ir samdyti specialistų, skelbti papildomų konkursų.
- Tai kodėl Estijos ir Latvijos valdžios nepasekė lietuvių pavyzdžiu, jei taip elgtis daug racionaliau?
- Sunku atsakyti. Viskas priklauso nuo situacijos, laivų buvimo rinkoje. Latviai ir estai pradėjo vesti derybas, kaip ir mes, apie 2004-2005 metus. Jie ieškojo, gavo pasiūlymą ir nusprendė investuoti. Pirko avansu paskaičiavę, kad ateityje turės pinigų modernizavimui. Įvertinkime ir tai, kad jiems pinigų rasti reikės krizei jau įsisiūbavus. Mes viską apskaičiavome ir tikrai nepermokėjome.
- Karinės jūrų pajėgos jau turi du minininkus. Perkame dar du. Kam mums reikia tokių laivų? Ar labai dažnai tenka tas minas iš Baltijos jūros surinkti, neutralizuoti?
- Kam tų pirkinių reikia - labai platus klausimas. Baltijos jūroje po Pirmojo, Antrojo pasaulinių karų, sovietinių laikų liko daug sprogmenų. NATO jaučia labai didelį poreikį taikos metu iš partnerių gauti būtent minų paieškos pagalbą. Tai - saugios laivybos užtikrinimas, tarptautiniai įsipareigojimai. Mes dalyvaujame įvairiuose renginiuose, greitojo reagavimo išminavimo pajėgose.
Įsivaizduokime, kad kilus konfliktui Lietuva turėtų užtikrinti saugų NATO pajėgų judėjimą į Klaipėdos jūrų uostą. Reikėtų vandens kelią patikrinti, išminuoti, išvalyti. Be to niekur nenueitume.
Mūsų minininkai pagal planus jūroje išbūna nuo 80 iki 190 parų per metus. Dabar Karinėms jūrų pajėgoms esamų galimybių nepakanka. Tie du turimi minininkai yra per 50 metų senumo laivai, jie nebeatitinka reikalavimų ir 2012-2013 metais bus nurašyti. Todėl mums ir reikia kitų laivų. Šiuo atveju - 25 metų senumo „Hunt“ klasės minų medžiotojų.
- O jei būtų atsisakyta pirkti šimtus milijonų litų kainuojančius laivus?
- Tuomet neįvykdytumėme savo įsipareigojimų dėl uosto saugumo. Laivų įsigijimas - ilgalaikis planavimas, tai nebuvo sugalvota daryti krizės metu. Buvo atlikta aibė tyrimų, skaičiavimų, pajėgų vystymosi strategiją padėjo sukurti JAV ekspertai. Vyko dešimties metų pasiruošimas. Tiesiog dabar sutapo, kad sutartys pasirašytos sunkmečiu, todėl ir kyla toks ažiotažas.
Žinoma, tai yra vienas didžiausių pirkimų Karinėms jūrų pajėgoms. Mokama bus pagal planą, kasmet dalimis iki 2011 metų pabaigos. Iki 2013 metų Jūrų pajėgoms tikrai daugiau jokių panašių pirkinių neplanuojame, tačiau bus stebima situacija, atsižvelgiama į besikeičiančius saugumo poreikius.
Tirs kontrolieriai
Latvija už penkis „Alkamaar“ klasės priešmininius laivus Nyderlandams sumokėjo 187,6 mln. litų, o estams trys britų „Sandown“ klasės minų medžiotojai kainavo 176 mln. litų. Lietuva už 1982 m. ir 1983 m. gamybos minininkus ir jų modernizavimo paslaugas šiais metais britams sumokės 51,5 mln., kitais metais - 81 mln., o 2011 m. - 59 mln. litų. Tokio pirkinio organizavimo aplinkybėmis jau susidomėjo valstybės kontrolė, o valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė iškart pasmerkė galimą lėšų švaistymą, jei tokie laivai galėjo kainuoti ir pigiau.
Denisas Nikitenka
