Internetas į Lietuvą skverbiasi, tačiau ne taip greitai, kaip norėtųsi. Koją kiša ir dirbtinai kuriamos sienos, ir nepalankus požiūris, ir baimė rizikuoti.
Ne naujiena, kad Lietuva turi sparčiausią internetą pasaulyje, stiprius programuotojus, begalę mobiliųjų telefonų naudotojų, tačiau persikelti į internetą nei vyresnis lietuvis, nei verslas, nei valdžios institucijos neskuba. Kodėl?
Kam žmogui kompiuteris
Europos Komisija (EK) iškėlė tikslą, kad iki 2015 metų Europos Sąjungoje internetu reguliariai naudotųsi 75 proc. gyventojų. O Lietuvoje šiandien beveik 40 proc. lietuvių internetu nesinaudoja.
„EK apskaičiavo, kad tai žmonės iš žemesnių socialinių sluoksnių – mažiau uždirbantys ar bedarbiai“, – konferencijoje „Login 2011“ vykusioje diskusijoje „Kaip Lietuvai patekti į interneto greitkelį“ sakė Jurgita Žemaitytė iš Europos Komisijos Informacinės visuomenės ir žiniasklaidos generalinio direktorato.
Anot Lietuvos inovacijų centro direktoriaus Kastyčio Gečo, norint juos paskatinti naudotis internetu svarbu prieinamumas: „Man pasisekė, aš prie jo priėjau. Taip pat svarbu supratimas, ką internete veikti. Kitas klausimas, ar kompiuteris yra žmogui natūrali sąsaja. Pelė, klaviatūra ir kiti dalykai nėra natūralūs. Telefonija šią sąsają daro natūralesnę.“ Lietuviai pirmauja ES pagal mobiliųjų telefonų skaičių, todėl, anot J. Žemaitytės, tai vienas iš paprasčiausių būdų įtraukti žmones į internetą.
„Šiais laikais internetu naudojasi milijardas, kitas milijardas ateis iš mobiliųjų telefonų. Dauguma bedarbių ar kitų vartotojų internetą šiandien jau gali pasiekti per mobiliuosius telefonus. Šiemet stebima tendencija, kad į internetą įsijungia trečiojo pasaulio šalys“, – aiškino „GetJar“ vadovas Ilja Laursas.
Domantas Mituzas, šiuo metu dirbantis „Facebook„ ir „Vikipedijoje“, pastebėjo, kad reikia keisti technologijas, supaprasti įrankius ir neliepti žmonėms persilaužti.
Dirbtinės sienos
Lietuviai dažnai susiduria, kad viena ar kita interneto tarnyba neteikia paslaugų Lietuvoje. „Mes esame pripratę prie sienų, tačiau jas reikia kaip nors pakeisti. Bendrovės skiria teisinius apribojimus dėl skirtingų šalių teisinių bazių, todėl mes turime patys perprastinti taisykles ir nelaukti, kol kas nors prisiderins prie mūsų“, – sakė D. Mituzas.
Anot I. Laurso, dažniausiai susiduriama su apribojimais platinant produktus ar paslaugas, kurių turinys yra religinis, lošimų ar skirtas tik suaugusiesiems: „Dažniausiai apriboti ką nors prašo valstybinės institucijos. Kinijoje kiekviena programa turi būti patvirtinta partijos komiteto.“
Sienų toli ieškoti nereikia – kovo 10 dieną Vilniaus apygardos teismas nurodė internetinio ryšio tiekėjams blokuoti prieigą prie nelicencijuotas lošimų paslaugas teikiančių internetinių svetainių – interneto teikėjų reikalaujama atsakomybės už jiems nepriklausantį informacijos turinį.
„Nesuvokiama, kad internetas yra transportas, kuriuo mes galime kur nors greitai atsidurti. Teismai mums nurodo, kad tos sienos turi būti“, – teigė D. Mituzas.
„Šį sprendimą galima traktuoti kaip konkurencijos teisių pažeidimą. Tik klausimas, ar verta tuo užsiimti. Sienos visada yra sienos – žmonės jas stato ir griauna. Ateityje truputį pasikeisime ir sienų nebekursime“, – tvirtino K. Gečas.
Madingi moksliukai
„Reikia, kad žmonės eidami į universitetą kurtų darbą, kuris būtų vertingas, ir kad suprastų, jog laikas, praleistas nieko nekuriant, yra nevertingas. Turi būti madinga būti tuo moksliuku su akinukais ir ką nors padaryti, o kol tik į jį rodys pirštais, nieko nebus“, – aiškino D. Mituzas.
K. Gečas atkreipė dėmesį, kad lietuviai pokyčiams yra labai imlūs: „Su škotų partneriais sutarėme, kad pokyčių greitis Lietuvoje yra penkis kartus didesnis nei Škotijoje. Tad ta karta, kuri prieštarauja naujovėms, labai greitai pasikeis.“
Anot jo, norint įšokti į interneto traukinį reikia inovacijų, o pastarosioms reikia panaudoti žinias. „Mums trūksta žinių, kurios kuriamos vietoje. Šiandien naudojamės žiniomis, kurios kuriamos užsienyje, – tai viena didžiausių mūsų problemų“, – teigė Inovacijų centro vadovas.
Lietuva nuo 2007 metų iš ES struktūrinių fondų perėmė tik 2 mln. litų, skirtų inovacijoms. Be to, pinigai dažniausiai atiteko ne verslui, o akademinėms institucijoms. Tačiau tai nereiškia, kad lietuviai neturi idėjų.
„Ir Lietuvos universitetuose, ir Masačusetso technologijos institute, ir Harvarde paklausus, kas turi idėjų ir nori pradėti verslą, pakyla tiek pat rankų, – kalbėjo I. Laursas. – Tačiau paklausus, kiek jų pradės verslą per artimiausius metus, JAV liks pusė rankų, o Lietuvoje – tik viena. Tai atsitinka ne dėl to, kad lietuviai neturi idėjų ar nėra verslūs – jiems trūksta pagrindinių žinių ir kamuoja baimė. Tarp jaunimo dažniau girdimos ne sėkmės istorijos, bet kaip mokesčių inspektorius baudžia už biurokratinius pažeidimus.“
Reikia nebijoti
Paprašyta trumpai įvardyti, ką reikia šiandien daryti, kad Lietuva patektų į interneto greitkelį, J. Žemaitytė sakė, kad pirmiausia reikia naudotis viskuo, kas yra internete, ir nebijoti kurti naujų idėjų.
„Reikia žiūrėti, ko dar nėra internete, kas dar nesukurta, ir tuščią vietą stengtis užpildyti. Reikia ieškoti, kuo galima prisidėti“, – į tą patį klausimą atsakė D. Mituzas.
I. Laursas mano, kad svarbiausia yra ir valstybės, ir atskirų asmenų koncentracija: „Visko nepadarysi. Reikia susikoncentruoti į dvi tris sritis.“
K. Gečas įsitikinęs, kad internetas dabartiniam jaunimui yra neišvengiamas: „Žmogus prieina prie svetimo kompiuterio, įsijungia žaidimų svetainę ir pradeda žaisti. Nesvarbu, kad jam tik ketveri ir jis nemoka rašyti ar skaityti. Internetas jam neišvengiamas, o mums reikia būti veiksmingiems, žaismingiems ir sumaniems interneto vartotojams.“
Faktai: internetas Lietuvoje
Statistikos departamento duomenimis, pernai Lietuvoje internetu nuolat naudojosi 58 proc. šalies gyventojų.
Vyriausybė prognozuoja, kad šiandieninį Europos Sąjungos vidurkį (75 proc.) pasieksime 2015 metais.
Planuojama, kad iki 2019 metų mokančiųjų dirbti kompiuteriu skaičius išaugs nuo 30 proc. iki 87 proc. ir visos pagrindinės viešosios bei administracinės paslaugos bus perkeltos į internetą.
Nuomonės:
Ilja Laursas, „GetJar“ vadovas
Lietuvoje yra labai geros sąlygos pradėti internetinį verslą, sukurti prototipą ir išbandyti vieną ar kitą idėją. Jei reikėtų daryti viską iš naujo, pradėčiau Lietuvoje, bet apie plėtrą galvočiau užsienyje.
Kastytis Gečas, Lietuvos inovacijų centro direktorius
Norai yra gerai, bet mums trūksta gebėjimų. Tai reikia ugdyti pačiam ir padedant aplinkai – suaugusiųjų mokyti negalima, jie turi tai daryti patys. Natūralu, kad sudarius tinkamas sąlygas jie patys ir ugdysis.
