Didžiuliai vėjo elektrinių parkai Baltijos jūroje stūkso prie Vokietijos krantų. Vėją Baltijoje pasikinkę ne tik vokiečiai, bet ir danai yra regiono lyderiai vėjo energetikos srityje. Tiesa, pasimokyti iš šių šalių ir išnaudoti jūrinio vėjo potencialą Lietuvai daugybę metų koją kišo biurokratinės kliūtys.
Galiausiai Vyriausybė apsisprendė, kur Baltijos jūroje galėtų iškilti vėjo elektrinių parkas. Jam jūroje numatyta 137,5 kvadratinių kilometrų teritorija, nuo kranto ji turėtų būti nutolusi apie 30 kilometrų.
„Tai galėtume sakyti, nuo Palangos teritorija einanti link Latvijos pusės. Tiek vėjingumas pakankamai didelis, nėra labai gili teritorija. Ir taip pat ta teritorija yra pakankamai nutolusi nuo kranto. Tai yra daugiau kaip 30 kilometrų nutolusi nuo kranto. Tai nėra ir vizualinės taršos ir nacionaliniam saugumui užtikrinti radarai galės veikti“, – sako viceministras Rytis Kėvelaitis.
Pasak Energetikos ministerijos, būtent ši teritorija, kuri yra Lietuvoje, viena geriausių zonų Baltijos jūroje vystyti vėjo energetiką. Vidutinis vėjingumas čia viršija 9 metrus per sekundę. Vyriausybės sprendimu, čia iki 2030 metų numatoma įrengti iki 700 megavatų vėjo elektrinių parką.
„Toks vėjo elektrinių parkas galėtų pagaminti apie ketvirtadalį Lietuvos elektros energijos poreikio. Tai tikrai būtų didžiausias Lietuvoje elektros energijos šaltinis“, – pasakoja R. Kėvelaitis.
O vėjo energetikų asociacijos prezidentas Stasys Paulauskas tvirtina, kad tokį vėjo elektrinių parką Baltijos jūroje buvo galima pastatyti seniausiai, mat keturios įmonės jau yra atlikusios poveikio aplinkai vertinimą ir yra pasiruošusios startuoti. Tačiau valdžios institucijos vis delsė ir esą nebuvo suinteresuotos gaminti savo elektrą.
„Lietuva importuoja virš 70 procentų elektros iš kitų šalių – Baltarusijos ir Rusijos daugiausia. Kasmet 330 milijonų eurų Lietuvos žmonių iškeliauja į užsienį ir paskui, kai valstybės vadovai suka sau galvas, kaip nepirkti elektros iš Astravo, jie nežino paprasto dalyko. Tai pasigamink pas save, nestabdyk traukinio. Vėjininkai pasiruošę pastatyti jau dabar 1500 megavatų vėjo elektrinių. Tiek, kiek reikia padengti savo poreikius“, – teigia vėjo energetikų asociacijos prezidentas Stasys Paulauskas.
Pasak Klaipėdos universiteto Infrastruktūros ir plėtros prorektoriaus, kaimyninė Lenkija jau kuris laikas sėkmingai vysto jūros vėjo elektrines. Iš jos galėtų pasimokyti ir Lietuva.
„Vėjo jėgainių parkas jūroje tikrai atsirasti gali. Jisai nebūtų didelė vizualinė tarša, nes tarnautų mūsų labui. Mums reikės elektros, reikės žalios elektros, nes iškastinis kuras eina į pabaigą ir teršia gamtą“, – kalbėjo Infrastruktūros ir plėtros prorektorius Benediktas Petrauskas.
„Mano akimis žiūrint, čia yra milžiniška tarša jūroje. Prie visos tos naudos, žmonės kada nors pagalvos, nes dabar yra baisingi plotai tų vėjo jėgainių jūroje, baisiai dideli“, – sako kapitonas Valdemaras Vizbaras.
Baltijos jūroje apsistojusias paukščių populiacijas tiriantis mokslininkas Mindaugas Dagys tvirtina, kad svarbiausia užduotis – nepriekaištingai atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Pasak mokslininko, ir paukščiai, ir vėjo malūnai gali išsitekti vienoje teritorijoje, tačiau reikia nepamiršti, kad žala gamtai vis tiek išlieka, kai kurie migruojantys paukščiai užsimuša į besisukančius vėjo jėgainių sparnus.
„Gali būti tiesioginis mirtingumas. Tie paukščiai užsimuša į mentes besisukančias. Bet jūroje tai nėra tiek aktualu, nes ten mažai sklandančių paukščių, daugiau perskrendančių, migruojančių, kurių dalis patenka į vadinamą rotoriaus zoną. Tam yra daromi tyrimai, žiūrime, kokiame aukštyje paukščiai skrenda“, – pasakoja mokslininkas Mindaugas Dagys.
Mokslininko teigimu, jūros paukščiai dėl vėjo elektrinių praranda savo buveines.
„Kai kurios rūšys ypatingai vengia tų jėgainių. Faktiškai nors tiesioginės žalos paukščiams nepadaro, bet paukščiai vengia jų, jeigu tai yra svarbios žiemavietės, jie tiesiog ją praranda ir nebegali ten žiemoti. Taip pat prailgėja migracinis kelias, jie vengia, apskrenda tas vietas“, – teigia M. Dagys.
Skaičiuojama, kad būsimas vėjo elektrinių parkas Baltijos jūroje pagamins apie 2,5-3 teravatvalandes per metus. Į tokio galingumo vėjo parkus ketinama pritraukti iki 1 milijardo eurų privačių investicijų. Konkursai šių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai bus organizuojami 2023 metų vasario 1 dieną.
