Vaikystėje mes kvatojome, pilvus susiimdami, iš neįtikėtinų mokesčių už lietų, sniegą, krušą ir netgi orą, kuriuos įvedė princas Citrina iš „Čipolino nuotykių“. Tačiau suaugusių žmonių gyvenimas mus įtikina, jog šiuolaikinių įstatymų leidėjų, sprendžiančių apmokestinimo klausimus, fantazija yra kur kas lakesnė, negu pasakų kūrėjų...
Lietaus mokestis
Kada šalis neturi pinigų, valdžia pradeda aktyviai ieškoti naujų būdų iždui papildyti. Ir Lietuva, deja, netapo išimtimi. Rugsėjo mėnesį, vos tik prasidėjo lietingasis sezonas, Klaipėdos valdžia, ieškodama būdų ištuštėjusiam miesto iždui papildyti, nusprendė įvesti ... lietaus mokestį; skelbia „ekonomičeskije izvestije“. Vietiniai gyventojai pagalvojo, kad tai pokštas, bet kur tau. Pasirodė, kad pinigų biudžete lietaus kanalizacijos remontui nėra. Tad miesto taryba ir pasiūlė apmokėti remonto išlaidas patiems gyventojams. Arba utilizuoti lietaus vandenį savarankiškai – kas kaip sugebės. Anot valdininkų, lietaus vanduo, patekęs sį bendrą kanalizacijos sistemą, perkrauna valymo įrenginius. Todėl miestiečiai turi patys sau statytis lietaus vandens surinkimo sistemas. O jeigu ne, tai jie privalo mokėti mokestį už tai, kad lietaus vanduo patenka į miesto kanalizaciją. Valdžios sumanymą uostamiesčio gyventojai priėmė su liūdna ironija ir pasiūlė valdininkams nesivaržyti ir apmokestinti jūros bangas, balandžius, tupinčius balkonuose, vėją ir sniegą. O kodėl gi ne? Kai kurie Klaipėdos gyventojai rimtai planuoja persikraustyti iš kurortinio miestelio kur nors toliau, į šalies gilumą. Rytiniuose ir pietiniuose Lietuvos rajonuose kritulių iškrenta dukart mažiau, o ir valdininkų fantazija ne tokia laki.
Druskos mokestis...
…įvairiu metu buvo įvestas Kinijoje, Prancūzijoje, Indijoje, Rusijoje. Ir kiekvieną kartą jis sukeldavo druskos maištus ir sukilimus. Ar tai Latvijos valdžios atstovai mokykloje blogai išmoko istoriją, ar tai nusprendė ignoruoti jos pamokas, bet neseniai jie rimtai pareiškė apie savo ketinimą įvesti druskos ir cukraus mokestį. Kažkokie viduramžiai – pasakysite jūs. Bet štai valdininkai tokio mokesčio įvedimo būtinybę paaiškino išimtinai susirūpinimu tautos sveikata. Atseit, „baltoji mirtis“ ir „saldžioji mirtis“ kenksmingos žmogaus organizmui taip pat, kaip cigaretės ir alkoholis.
Šešėlio mokestis…
…buvo įvestas Venecijoje 1993 metais. Jį privalo sumokėti gatvių restoranų, kavinių ir parduotuvių savininkai – vienu žodžiu, visi tie, kas turi tentus arba specialius skėčius nuo saulės. Pagal įstatymą jie moka už tai, kad šešėlis nuo tų skėčių krinta ant valstybinės žemės. O įdomu, ar apniukusiomis ir lietingomis dienomis irgi reikia mokėti mokesčius? Tiesą sakant, Venecijos valdžia čia nemato nieko juokingo. Todėl po šešerių metų ji įvedė dar vieną legendinį mokestį – tualetų. Visi turistai privalėjo už kiekvieną apsilankymą viešajame tualete mokėti po 1000 Italijos lyrų. Vietiniams gyventojams buvo numatytas mažesnis tarifas – 500 lyrų. Įdomiausia tai, jog valdžia sugalvojo net specialius abonementus lankytis viešuosiuose tualetuose – savaitinius, mėnesinius, metinius, trimečius. Tiesą sakant, venecijiečiai nieko naujo neišrado. Tokį mokestį sugalvojo Romos imperatorius Vespesianas, valdęs aštuntajame mūsų eros dešimtmetyje. Jis savo kareiviams pastatė kolektyvinius pisuarus Romos gatvėse ir pradėjo imti mokestį už gamtinio reikalo atlikimą. Kada Vespesiano sūnus ėmė priekaištauti tėvui, kad šis daro pinigus iš žmogaus šlapimo, imperatorius ištarė savo sakramentalinę frazę: „Pinigai nekvepia!“
Vandens mokestis
Кaip jūs reaguotumėte, jeigu vieną gražią dieną jums pasiūlytų sumokėti mokestį už vandenį, kurį jūs geriate kiekvieną dieną? Manote, tai juokinga? Iš tikrųjų nelabai, juk tokį mokestį įvesti ketinta būtent Rusijoje. O šį genialų pasiūlymą pateikė buvęs finansų ministras Aleksejus Kudrinas. Rimtu veidu jis pasiūlė apmokestinti įstaigų darbuotojų išgertą vandenį. Priklausomai nuo išgerto vandens kiekio kiekvienas darbuotojas privalėjo atiduoti tam tikrą dalį savo darbo užmokesčio į valstybės iždą. Gerai, kad Rusijoje vis tik buvo persigalvota dėl geriamojo vandens mokesčio įvedimo. Įstaigų darbuotojai gali lengviau atsikvėpti.
Karvių bezdalų mokestis
Ko gero, pats absurdiškiausias mokestis – karvių bezdalų mokestis, kuris 2008 metais buvo įvestas Estijoje. Visiems žinoma, kad ši šalis nėra pramoninė ir atmosferos praktiškai neteršia. Nepaisant to, kada tarptautinės bendruomenės atstovai ėmė aktyviai kovoti su šiltnamio efektu, estai nusprendė prie jų prisijungti. Norėdami įrodyti, kad ir jie yra pilnateisiai ir aktyvūs atmosferos teršėjai pasaulyje, Estijos parlamentarai uždėjo mokesčius karvių savininkams už tai, kad jų raguočiai maisto virškinimo proceso pasekoje išskiria į atmosferą metaną. Tiesa, čia kyla klausimas, kodėl apmokestintos karvės, o ne arkliai, kiaulės ir kiti naminiai gyvuliai? Galimas daiktas, kad iki jų dar neprieita.
Šunų mokesčiai
Stokholmo finansų valdybos darbuotojams nėra ko pavydėti. Kiekvieną vakarą jiems tenka vambryti prie nesusipratusių piliečių namų durų. O visa tai daroma tam, kad būtų išprovokuotas atsakomasis mokestį mokėti vengiančio šeimininko slepiamo šunyčio lojimas. Šunų mokestis įvestas daugelyje Europos šalių. Pavyzdžiui, Švedijoje jo dydis priklauso nuo šuns ūgio, o Norvegijoje – nuo ilgio. Todėl švedai paprastai įsigyja žemaūgius taksus, o norvegai - ilgakojus „kompaktiškų“ veislių šunelius. Austrų pinčerių savininkai prieš metus buvo įpareigoti savo augintiniams įforminti draudimo polisus. Dabar kiekvienas pagimdytas šunelis šeimininkams atsieina 725 eurus. Tai būsima kompensacija ir gydymo išlaidos, kurių turės šunyčio apkandžiotas vargšas pilietis. Šunų augintojas, vengiantis mokėti draudimo įmoką, rizikuoja būti nubaustas 3,5 tūkstančio eurų bauda.
Dalai-Lamos įvesti mokesčiai
XX amžiaus pradžioje Vadžrajanos (Vajrayana) budizmo citadelė aukštikalnėse buvo silpnai išsivysčiusi žemės ūkio šalis. Valstybės iždas tuštėjo metai iš metų, ir todėl Tibete buvo nuspręsta apmokestinti praktiškai visas Dalai Lamos pavaldinių gyvenimo sritis. Nuo šiol žmonės mokėjo mokesčius už vestuves ir laidotuves, už vaikų gimdymą ir gyvūnų laikymą, už medžių sodinimą, viešus šokius, už būgnų mušimą ir skambinimą varpeliais. Netgi už pasodinimą į kalėjimą ir paleidimą iš jo buvo numatytos valstybinės rinkliavos. O 1926 metų rudenį armijai išlaikyti Dalai Lama įvedė Tibete ausų mokestį – po vieną lianą sidabro už kiekvieną ausį. Tie kurie netekdavo ausies mūšyje, galėdavo pasijusti laimingi – juk tada mokestis sumažėdavo per pusę...
Silikoninės krūties mokestis
Amerikiečių pornožvaigždė Meri Keri (Mary Carey) dalyvavo Kalifornijos gubernatoriaus rinkimuose, kuriuose nugalėjo Arnoldas Švarcnegeris, ir surinko virš 10 tūkstančių balsų, dėl ko pateko į 135 kandidatų sąrašo pirmąjį dešimtuką. Rinkiminės kampanijos metu M. Keri siūlė įvesti silikoninės krūties mokestį, kad būtų išspręstas biudžeto deficito klausimas.
Sekso mokestis
Belgijos sostinės valdžia įvedė kasmetinį vitrinų mokestį - tų, už kurių savo grožybę, laukdamos klientų, rodo prostitutės „raudonųjų žibintų“ kvartale (3100 dolerių už kiekvieną vitriną). Sekso darbininkės pareiškė, kad apskųs šį sprendimą teisme.
…Ir ramiai sau melskis
Vokietijos teismas patvirtino dvasininkų teisę atskirti nuo bažnyčios tuos parapijiečius, kurie bažnyčiai nesumoka dešimtinės.
Vokietijos piliečio asmeninėje mokesčių kortoje raidės RK iššifruojamos kaip „Romos katalikas“. Reiškia, bažnyčiai priklauso jos dalis. Mokėti nori toli gražu ne kiekvienas. Kai kas net rašo teismams pareiškimus, kad nebetiki Dievu. „Asmeniškai aš popieriuje išėjau iš bažnyčios ir nemoku mokesčio jai. Nemėgstu, kada verčia. Jeigu aš ateinu su šeima į bažnyčią, aš paaukoju laisvanoriškai“, - sako katalikas Helmutas Forbergas.
Dabar tokius atsimetėlius kviesis pokalbiui. Kunigas tokiam paaiškins, kad nesumokėjus mokesčio jam nebus leista priimti komuniją ir jis dabar negalės būti krikštatėviu, atlikti išpažintį ir apskritai nuo šiol jis nedalyvaus katalikų bažnyčios gyvenime. Kunigas taip pat turi formalią teisę mokesčio nemokančiam žmogui atsakyti gedulingas pamaldas ir laidoti bažnyčios žemėje.
Atrodytų, bažnytinis mokestis egzistuoja seniai ir seniai yra žmonių, kurie jo nemoka. Kodėl dabar imtasi tokių griežtų priemonių? Žinomas vokiečių teologas priėjo iki teismo su pavojingu Vokietijos katalikų bažnyčiai tvirtinimu, kad net piktybiškas mokesčio nemokėtojas gali išlikti geru kataliku. Juk patekimas į rojų nepriklauso nuo sumokėtų mokesčių dydžio. Visi laukė verdikto. Bet teismas teologo nepalaikė.
