Pamatykite:
Naujienų portalo tv3.lt skaitytojai visą mėnesį iki liepos 6-osios turės galimybę išrinkti garsiausią Lietuvos istorijoje porą, laiką pralenkusią moterį, prašmatniausią balių, gražiausią padėką Aukščiausiajam už istorines pergales ir svarbiausią šūkį šalies istorijoje.
Balsuoti kviečiama čia: www.tv3.lt/liepos6/rinkimai
Praktiškiausia asmenybe Lietuvos istorijoje tapti pretenduoja:
1. Grafas Antanas Tyzenhauzas
Tai – garsios didikų šeimos atstovas, kuris, manoma, buvo vienas labiausiai išsilavinusių savo laikmečio Abiejų Tautų Respublikos (ATR) atstovų. A. Tyzenhauzo išsilavinimui prilygo ir jo aktyvumas diegiant ekonomines bei kultūrines naujoves valstybės gyvenime.
ATR senatoriumi tapęs didikas vadinamas vienu iš svarbiausių ekonomikos reformatorių Lietuvos istorijoje. Jo pastangomis buvo valomas ir laivybai pritaikomas Nemunas, vykdomas laukų melioravimas, tiesiami keliai, statomi tiltai, kasami tvenkiniai. Šalies ūkiuose dėl A. Tyzenhauzo iniciatyvos atsirado naujų galvijų veislių ir naujos ūkio technikos.
Grafas buvo ir valstybės industrializavimo pradininkas – jis nukreipė baudžiauninkus statyti tekstilės, popieriaus, kitokias manufaktūras. Dėl jo įvykdytos ūkio reformos Lietuvos ūkio pajamas pavyko padidinti net tris kartus.
A. Tyzenhauzui labai rūpėjo ir kultūros bei švietimo sritys. Grafo iniciatyva atsirado baleto, karo medicinos, buhalterių, statybininkų, veterinarų ir kitokios mokyklos. Jaunuoliai buvo siunčiami mokytis į pažangiausias užsienio valstybes. Senatorius įkūrė ir pirmąjį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės botanikos sodą. Ekspertus, kurių trūko Lietuvoje, kvietėsi iš užsienio: iš Italijos – orkestrą, iš Paryžiaus – baleto artistų, iš Čekijos – vaistininkų ir aludarių.
2. Didikas Povilas Ksaveras Bžostovskis
Vienu metu ATR iš tiesų buvo net trys respublikos – Lietuva, Lenkija ir Paulava. Trečiąją – mažiausiai žinomą – jam priklausančiame Merkinės dvare ir Turgelių palivarke įkūrė ir savo vardu pavadino didikas, dvasininkas Povilas Ksaveras Bžostovskis.
Trečioji respublika buvo iš tiesų išskirtinė: P. K. Bžostovskis joje panaikino lažą ir pakeitė jį činšu – žemės renta, kuri galėjo būti apmokama pinigais arba natūra. Vietos gyventojams jis suteikė teisę verstis amatais ir prekyba, laisvai tvarkytis su savo turtu ir žeme.
Reforma, radikaliai besiskirianti nuo įprasto Lietuvos ir Lenkijos ekonomikos veikimo, pasiteisino: dvaras per kelis metus padvigubino savo pajamas. Valstiečiai buvo santykinai išsilavinę ir padoriai apsirengę, sodybos prižiūrėtos, o įdirbti laukai davė puikų derlių.
Paulavos respubliką pripažino net tuometinis ATR vadovas Stanislovas Augustas Poniatovskis. Respublika turėjo savo pinigus, kuriuos labai vertino Europos kolekcionieriai.
3. Lietuvos didžiosios kunigaikštystės kancleris Albertas Goštautas
Albertui Goštautui galima priskirti daugybę Lietuvos kunigaikštystei svarbių darbų. Dažniausiai jis istorijoje minimas kaip pirmojo Lietuvos statuto kūrėjas, tačiau iš tiesų jo nuopelnų sąrašas yra gerokai ilgesnis.
Didikas aršiai gynė Lietuvos valstybingumą. Jo pastangomis statute įtvirtinta, kad svetimšaliai negalėtų Lietuvoje įsigyti žemių ir dirbti Lietuvos tarnybose. Taip pat jis siekė, kad iš Lietuvos būtų išvaryti lenkų vienuoliai bernardinai – esą, jie ir gyvena amoraliai, ir lietuvių kalbos nemoka, ir Lietuvos turtus išvežinėja.
Dėl valakų reformos išaugus Lietuvos laukų derlingumui ir augant Vakarų Europos miestams, atsirado galimybė valstybės iždą papildyti pajamomis iš grūdų prekybos. A. Goštautas buvo vienas svarbiausių valstybės veikėjų, kūrusių javų verslo sistemą, kuomet grūdai iš Lietuvos ir Lenkijos per Gdanską buvo eksportuojami į Amsterdamą.
Išreikšti savo valią ir rinkti svarbiausias Lietuvos istorijos asmenybes bei dalyvauti Karaliaus Mindaugo iššūkyje kartu su TV3 kviečia ir prekybos tinklas „Norfa“.
Jau 25 metus veikiantis prekybos tinklas turėjo unikalią galimybę stebėti, kaip keičiasi vartotojas, jo požiūris į pilietiškumą ir valstybines šventes. Net vartotojų pirkinių krepšelis rodo, jog visuomenė vis dažniau renkasi Lietuvai svarbias šventes minėti ne kaip eilinį laisvadienį. Lietuviai laiką nusiteikę leisti šventiškai, aktyviai, kartu su šeimos nariais ar draugais.
„Kiek žmonių susirinktų paminėti liepos 6-osios, jeigu tai būtų dar vienas įprastinis renginys su oficialiomis kalbomis? Turbūt, vienas kitas. O čia – prasmingas plaukimas baidarėmis, koncertas, himno giedojimas nuostabioje Lietuvos vietoje, Kernavėje. Tai yra tradicijos, kurios iš tiesų vienija ir kuriose dalyvauti nori kiekvienas“, – sako Dainius Dundulis, „Norfa“ vadovas
Jo teigimu, lietuviškas tinklas visada prisideda prie teigiamus pokyčius visuomenėje skatinančių tradicijų kūrimo. „Nestabdėme savo paramos nei pandemijos, nei karo laikotarpiu. Esame principingi – tiesiame pagalbos ir draugystės ranką tam, kam jos reikia. Didžiuojamės galėdami ištiesti ranką ir dabar, tapdami šios iniciatyvos, stiprinančios pilietiškumo tradicijas, dalimi“, – teigia vadovas.
Jis pažymi, kad kiekvieno tautiečio įsitraukimas į valstybines šventes yra svarbus. Ne išimtis ir balsavimas, išrenkant istorinių rinkimų laureatus.
Kas, skaitytojų manymu, taps praktiškiausia asmenybe Lietuvos istorijoje, galėsite sužinoti liepos 6 dieną, Kernavėje, kur nuo 19.30 val. rinksis Karaliaus Mindaugo iššūkį įveikę baidarininkai, atplaukę Nerimi nuo Vilniaus. Iškart po to jų lauks tradicinis „Tautiškos giesmės“ giedojimas 21 val. ir ryškiausių scenos žvaigždžių pasirodymai. Renginį tiesiogiai transliuos TV3.
Daugiau apie Karaliaus Mindaugo iššūkį ir registraciją sužinosite čia: www.tv3.lt/liepos6
