Atėjus į Lietuvą „Lidl“ buvo kalbama apie glaudų Lietuvių gamintojų ir prekybos tinklo bendradarbiavimą, kuris atvertų duris ne tik į Lietuvoje esančius prekybos tinklus, bet ir kitose šalyse esančius. Vis dėlto vieni gamintojai naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kad taip neįvyko. Maža to, atėjus „Lidl“ ir kiti prekybos tinklai pradėjo reikalauti mažesnių kainų. Dėl reikalaujamos mažos kainos kai kurių lietuviškų produktų „Lidl“ lentynose mažėja. Tiesa, nors gamintojus tai įstumia į didesnę konkurencinę kovą, vartotojai iš to gali ir išlošti.
Pienininkai susidūrė su žemų kainų iššūkiu
„Vilkyškių pieninės“ generalinis direktorius Gintaras Bertašius neslepia, kad jų produkcijos „Lidle“ jau mažiau palyginus su pačia tinklo atėjimo pradžia. Pasak jo, lietuviškų pieno produktų šiame tinkle rasti bus vis sunkiau. Viena priežasčių – reikalaujama kaina.
„Negali būti produktai bet kokia kaina parduodami, yra lūžio taškas, kada neapsimoka parduoti. Tarkime, „Lidle“ bus vis sunkiau surasti lietuviškų pieno produktų. Jų yra, bet nėra daug. Ir mes patys sumažinome, nes netenkina sąlygos, bet kituose tinkluose mes esame. Kiekvienas etapas turi savo dalykus, jei pasaulinėje rinkoje brangsta pienas, turime didesnę savikainą produktų tai negali aplenkti Lietuvos.
Taip, jie labai už mažą kainą nori įsigyti, kada mes negalime parduoti tokia maža kaina. Kas pakeičia lietuviškus perdirbėjus – mus bei kitus? Matyt, atsiranda, kas turi dideles gamybas: ar Lenkija, ar Vokietija ir, matyt, palyginamai nedidelius kiekius į Lietuvos „Lidlą“ gali dempinguoti. Kiek ilgai galės dempinguoti, šito atsakyti negaliu“, – tv3.lt pasakojo G. Bertašius.
Be to, „Vilkyškių pieninės“ generalinio direktoriaus teigimu, nors buvo norėta per „Lidl“ patekti į kitas rinkas, to padaryti nepavyko.
„Noriu pasakyti tiesiai šviesiai, jie apgavo ir jie daug žadėjo, bet nieko nepadarė. Taip, daug žadėjo, nieko nepadarė, drąsiai galiu teigti. Į ne vieną šalį nepriėmė. Bandėme kalbėtis, derėtis, žadėjo, bet nieko nepadarė. Aiškių atsakymų nebuvo“, – teigė jis.
Jis prideda, kad nors ir jų įmonė didžiąją dalį (70 proc.) produktų eksportuoja ir Lietuvos rinka nėra didelė, bet ji išlieka labai svarbia. Štai „Rokiškio sūrio“ valdybos pirmininkas Dalius Trumpa sako, kad ir jiems neatsivėrė kitos rinkos, tačiau dėl kitos priežasties – patys neieškojo šios galimybės.
„Turime savų rinkų, paklausa labai didelė, o pieno pasiūla Lietuvoje nedidelė, tai mums pieno tik užtenka vykdyti įsipareigojimus savo seniems klientams“, – nurodo jis.
D. Trumpa įžvelgė kitą problemą gamintojams – derybos pasunkėjo, kiekvienas prekybininkas nori prekę įsigyti už kuo mažesnę kainą. Tiesa, tai į naudą išeina vartotojams.
„Pokyčių rinkoje „Lidl“ atėjimas turėjo, nes padidėjo aktyvumas derantis su visais, tame tarpe ir „Lidl“, nes tarp jų konkurencija padidėjo ir noras turėti geresnę kainą. Mums gamintojams yra ne į naudą, kai tinklas nori pigiau nupirkti prekę, vartotojams į naudą“, – sakė jis.
Pašnekovas taip pat patikino, kad nesijaučia, jog jų prekės ženklas būtų mažiau perkamas dėl pasirodžiusios užsienio produkcijos, o ateityje, atsiradus daugiau žaliavinio pieno, svarstytų galimybę kreiptis į „Lidl“, jog savo produkciją parduotų ir kitoms šalims per šį tinklą.
Pirmiausia ragina atverti „Lidl“ parduotuves Lietuvoje
„Krekenavos agrofirma“ generalinis direktorius Linas Grikšas taip pat įvardija, kad nors ieškoma kur produkciją būtų galima eksportuoti, Lietuvos rinka itin svarbi. Kadangi nėra pakankamai lietuviškos žaliavos, šią tenka pirkti ir importuotis iš kitų Europos šalių, o po to eksportuoti. Visa tai paveikia produkcijos kainą.
„Dirbame tokiomis sąlygomis ir dėl to, kad Lietuvos rinka mums labai svarbi, norėtųsi, jei visi gyvename ir dirbame toje Lietuvoje, kad ir tų lietuviškų prekių pasirinkimas būtų pakankamai nemažas, o ne kad asortimente būtų 20 proc. ar mažiau“, – kalbėjo L. Grikšas.
Šiuo metu prekybos tinkle „Lidl“ jų produkcijos dalis nedidelė. Apie plėtrą drąsiai kalbėti nesiimama, nes L. Grikšo teigimu, patekti ten nėra taip paprasta.
„Apie plėtrą labai sudėtinga kalbėti, net jaučiame priešingai, kad nori galbūt, kad mažėtų net. Šiandienai užtektų, kad Lietuvoje esančias parduotuves labiau atvertų ir bent vidutiniškai lietuviškų prekių būtų tiek, kiek kituose tinkluose. Tada jaustume, kad tie žodžiai virsta kažkokiu kūnu. Kaip gali atverti kitų šalių rinkas, jei pas juos nėra ir jie nepasitikrina labai daug gaminių. Rinkoje rasime pavienius atvejus, kad jie kažkokiam produktui atvėrė kitų šalių rinkas. Čia reikia pirmo žingsnio – pas save įsileisti“, – mano jis.
Pasak jo, kainos pasiūlomos konkurencingos, bet, galbūt, tinklas didesniais kiekiais užsiperka visam regionui iš kitos šalies. Taip jam apsimoka labiau.
„Jei šnekant apie mėsos gaminius, ar šviežios mėsos produktus, ten apie 90 proc. yra importinės prekės“, – teigė L. Grikšas.
Kaip ir D. Trumpa jis paminėjo, kad konkurencija tarp gamintojų tikrai padidėjo.
„Rinka Lietuvos gamintojams, kurie daug parduoda prekių Lietuvoje, atėjus „Lidl“ sumažėjo, nes jie atvežė daug atvežtinių prekių, o lietuviškų neįsileido, tai konkurencija tarp pačių gamintojų yra suintensyvėjusi“, – pridėjo jis.
Reikia pasiūlyti kokybišką bei išskirtinį produktą
Tačiau ne visuose sektoriuose jaučiama aštresnė konkurencija ar neįgyvendinti lūkesčiai. „Vilniaus duonos“ vadovas Gražvydas Jukna tv3.lt pasakoja, kad ženklių pokyčių duonos rinkoje po „Lidl“ atėjimo nebuvo. Išskyrus tai, kad suteikta galimybė parduoti savo produktus, jei jie pranašesni už kitus.
Anot G. Juknos, iš gamintojų reikalaujami kokybiški produktai, tad ne kiekvienam ir pavyksta patekti į šią rinką.
„ „Lidl“ nustatė gamintojams aukštesnę kartelę nei paprastai ir tikrai ne kiekvienas gamintojas, kuris įsivaizduoja, kad turi gerą prekę paims į „Lidl“ ir veš prekes. Jie turi aiškius standartus, turi aiškias kokybines instrukcijas ir tam, kad su jais dirbti, pirmiausia turi atitikti daug techninių ir kokybinių parametrų. Jei suabsoliutinti, iš duonos gamintojų Lietuvoje, mažuma tai gali atitikti.
Ne vien kokybė svarbu, bet ir produkto išskirtinumas. Jie turi pakankamai siaurą asortimentą, tai nesulyginami dalykai su kitais asortimentais, o turėdamas siaurą asortimentą ieškai geriausio ir charakteringiausio“, – sako jis.
Jis prideda, kad vienintelis didesnis pokytis, kurį galima stebėti ir prie kurio prisidėjo „Lidl“, prekybininkų stambėjimas – mažųjų parduotuvėlių vis mažiau ir mažiau. Tačiau gamintojams, pasak G. Juknos, svarbiausia vartojimo mastai.
„Krautuvėlės, kurios buvo anksčiau ir jų buvo daug individualiuose namuose, šitas segmentas nyksta. Aš nesakau, kad tai yra blogai. Jei prisimintume, kaip ta prekyba atrodė prieš 15 metų ar tuos pačius 5 metus, tai turime naują standartą – sveikiau higieniškiau, tvarkingiau. Kažkuria prasme blogai, nes neliko prekybos vietų, bet iš kitos pusės gal geriau, nes dabartinė prekyba švaresnė, tvarkingesnė, maloniau apsipirkti.
Visgi svarbiausia, kiek vartotojų Lietuvoje. Ar tai vienas, ar du, ar keturi tinklai tai – rinkos dalykas, svarbiausia, kad būtų tų vartotojų, kurie tuos produktus perka ir valgo. Kur jie nusipirks tai konkurenciniai dalykai“, – mano jis.
Didmeninės prekybos maisto produktais, gėrimais ir plataus vartojimo prekėmis bendrovė „Eugesta“ savo praeitų metų finansinėje ataskaitoje buvo nurodžiusi, kad pajamų smukimą lėmė „Lidl Lietuvos“ veikla Lietuvoje, perimant dalį plataus vartojimo prekių pirkėjų.
Tačiau dabar komercijos direktorius Aurimas Stabingis teigia, kad ilguoju laikotarpiu situacija keičiasi ir tereikia turėti kūrybinio potencialio judėti į priekį. Jis taip pat pabrėžia, kad svarbiausia – žmonių vartojimas. Jei kokio produkto bendras pardavimas augs, tai ir bendras vartojimas augs.
„Lidl“: lietuviškų prekių padaugėjo, rinkos atsivėrė
Štai pačio prekybos tinklo „Lidl Lietuva“ Korporatyvinių reikalų ir komunikacijos departamento vadovė Agnė Dalia Gaižauskienė jau dabar lietuviškų prekių yra daug ir jų ateityje tik daugės.
„Jau prieš pradėdami prekybą mūsų šalyje, siekėme sukurti savo tiekėjų tinklą ir užmezgėme bendradarbiavimą su Lietuvos maisto pramonės įmonėmis bei vaisių ir daržovių augintojais. Šioje srityje nuosekliai dirbame ir toliau. Jeigu pernai birželį prekybos veiklą šalyje pradėjome nuolatiniame asortimente turėdami 20 proc. lietuviškos produkcijos, dabar jos kiekis siekia 24 proc. Planuojame nesustoti ir toliau palaipsniui plėsti Lietuviškos produkcijos asortimentą“, – komentuoja A. Gaižauskienė.
Ji taip pat prideda, kad bendradarbiaudami su vietiniais tiekėjais, kai kuriems iš jų jau atvėrė kelią ir į kitas šalis.
„Mums svarbu, kad gamintojai būtų pasirengę įgyvendinti mūsų taikomus kokybės standartus, užtikrinti pakankamą produkcijos kiekį bei tobulėti drauge. Nemažai Lietuvos maisto produktų gamintojų netrukus po bendradarbiavimo pradžios tapo mūsų partneriais ir tarptautiniu mastu. Tai „Varėnos pienelis“, „Mantinga“, „Norvelita“, „Vičiūnai“ bei kitos žinomos įmonės“, – sako „Lidl Lietuva“ atstovė.
Ji taip pat pabrėžia, kad parduodant prekes lieka svarbu ne tik kokybė, bet ir kaina.
„Liekame ištikimi pagrindiniams savo veiklos principams – būti Lietuvos kainų lyderiu bei sudaryti pirkėjams galimybę apsipirkti patogiai ir greitai. Todėl siūlome būtiniausių prekių asortimentą ir palengviname apsipirkimą atsižvelgę į klientų poreikius. Vienas iš jų – geriausias kainos ir kokybės santykis. Tad siūlome šį kriterijų atitinkančių prekių iš patikimų gamintojų ir prekiaujame autentiškais produktais iš gastronominėmis tradicijomis garsėjančių šalių“, – pamini komunikacijos vadovė.
