Libijos lyderis Muammaras Gaddafis ragina surengti džihadą prieš Šveicariją. Tarp abiejų valstybių tebesitęsia diplomatinis karas.
M. Gaddafis pasmerkė šveicarų sprendimą referendume uždrausti minaretų statybą ir paragino musulmonus boikotuoti šią šalį.
Įtampa tarp Libijos ir Šveicarijos kilo po to, kai 2008 metais Ženevoje buvo sulaikytas ir dviejų tarnautojų užpuolimu apkaltintas M. Gaddafio sūnus Hannibalas.
„Surenkime džihadą prieš Šveicariją, sionizmą ir užsienio agresiją. Kiekvienas musulmonas, bendradarbiaujantis su Šveicarija, yra atsimetėlis, einantis prie Mahometą, Dievą ir Koraną“ - širdo Libijos lyderis.
Kiek anksčiau šį mėnesį Libija buvo nustojusi išdavinėti vizas daugumos Europos valstybių piliečiams. Tokį sprendimą netruko pasmerkti Europos Komisija.
Libija tokį žingsnį žengė po to, kai Šveicarija, kaip įtariama, uždraudė į šalį patekti 188 aukšto rango Libijos veikėjams, įskaitant ir patį M. Gaddafį bei jo šeimą.
Nesutarimai tarp Libijos ir Šveicarijos prasidėjo 2008 metų liepą, kai Ženevoje buvo suimtas M. Gaddafio sūnus Hannibalas ir jo žmona Aline Skaf. Jie buvo apkaltinti dviejų viešbučio tarnautojų sumušimu. Kaltinimai vėliau buvo panaikinti.
Libija į H. Gaddafio sulaikymą sureagavo nutraukdama naftos tiekimą, iš Šveicarijos bankų atsiimdama milijardus dolerių indėlių ir neišduodama vizų Šveicarijos piliečiams. Be to, Libijoje buvo sulaikyti 2 šveicarų verslininkai. Vienas verslininkas sugebėjo palikti šalį, o kitas po ilgo slapstymosi savo šalies ambasadoje buvo perkeltas į kalėjimą, kur praleis 4 mėnesius dėl tariamo imigracijos taisyklių pažeidimo.
