Jis parengė ir Seimo teisės aktų bazėje registravo atitinkamą įstatymo projektą.
Parlamentaras teigė, kad pernai birželį skubiai priimtas įstatymas yra ydingas.
„Visų pirma tas įstatymas parengtas ir priimtas per keturias dienas pernai birželio 29 dieną nesikonsultuojant nei su savivaldybe, nei su interesų grupėmis, nei su menininkų organizacijomis. Antra, pagal savo turinį įstatymas numato ydingą praktiką, nes jis skirtas vienam objektui“, – BNS trečiadienį sakė E. Gentvilas.
Lukiškių aikštės įstatymą praėjusios kadencijos Seimas priėmė reaguodamas į sostinės mero Remigijaus Šimašiaus sprendimą aikštėje įrengti smėlio paplūdimį.
Įstatyme nustatyta, kad tai yra pagrindinė šalies reprezentacinė aikštė su Vyčio monumentu. Jame nurodoma, kad aikštės erdvė turi būti tvarkoma užtikrinant rimtį bei deramą pagarbą kovotojams ir sukilėliams, o jos naudojimas negali prieštarauti viešajai tvarkai bei gerai moralei.
„Lukiškių aikštė yra valstybės nuosavybė, panaudos sutartimi perduota Vilniaus miesto savivaldybei. Kaip teisininkai sako, tokias sąlygas, nurodymus valstybė gali panaudos sutartyje su Vilniaus savivaldybe įrašyti, o ne priiminėti atskirą įstatymą“, – trečiadienį BNS sakė E. Gentvilas.
„Tas įstatymas tampa visiškai absurdiškas, nes numato, jog tai turi būti gedulo, susikaupimo, rimties aikštė, kitaip sakant, net įstatymiškai apibrėžiama emocinė atmosfera ir dar nurodyta, kad pagrindinis akcentas turi būti Vytis“, – įstatymo trūkumus vardijo liberalas.
Anot jo, įstatymų leidėjai negali nurodyti menininkams, kokiais meniniais akcentais įamžinti atminimą ar išreikšti pagarbą.
E. Gentvilas taip pat atkreipė dėmesį, kad Apeliacinis teismas yra priėmęs sprendimą, jog Andriaus Labašausko projektas „Laisvės kalva“ teisėtai paskelbtas laisvės kovotojų atminimo įamžinimo Lukiškių aikštėje dirbtuvių nugalėtoju.
„Teismo sprendimu pagrindinis Lukiškių aikštės meninis akcentas yra „Laisvės kalva“, o įstatymo leidėjai sako, kad pagrindinis akcentas turi būti Vytis. Tai visiška abrakadabra“, – tvirtino Liberalų seniūnas.
Jis teigė savo iniciatyvos su partijos kolega kultūros ministru Simonu Kairiu nederinęs.
„Kad nereikėtų jam spręsti tos abrakadabros, reikia pripažinti negaliojančiu tą įstatymą. Esamoje situacijoje joks kultūros ministras nepajėgus išspręsti, kaip suderinti teismo sprendimą ir įstatymo nuostatas“, – sakė E. Gentvilas.
Seimo narys tvirtino savo idėją tik pristatęs koalicijos partneriams Laisvės partijos frakcijai.
Diskusijos dėl Lukiškių aikštės Vilniuje sutvarkymo ir memorialinių akcentų joje vyksta nuo nepriklausomybės atkūrimo.
2017 metais Kultūros ministerija ir Šiuolaikinis meno centras surengė memorialo Lukiškių aikštėje konkursą, jį laimėjo A. Labašausko projektas „Laisvės kalva“ – požeminį partizanų bunkerį simbolizuojantis žole apsodintas kalnelis. Konkurso rezultatus teismui apskundė Vyčio fondas, siekiantis, kad Lukiškių aikštėje būtų pastatytas Vyčio monumentas. Teismai konstatavo, kad konkurso rezultatai teisingi.
2020 metų birželį Seimas priėmė specialų Lukiškių aikštės įstatymą. Juo įtvirtino aikštės memorialinį statusą su Vyčio monumentu.
Kol kas nė vienas monumentas nėra įgyvendinamas aikštėje.
