Vienu iš didžiausių politinių skandalų laikomas įvykis iki šiol nesibaigia, byla teismo dar nepasiekė, o procese įvardijamos vis naujos pavardės, pavyzdžiui Gintaro Steponavičius.
Praėjus metams, tv3.lt naujienų portalas klausia dabartinio Liberalų sąjungos frakcijos seniūno Eugenijaus Gentvilo, kokie šie metai, vis dar drebinami skandalo, buvo Liberalų sąjūdžiui.
- Kokie tie metai buvo?
- Sunkūs. Manau, kad kiekvienai partijai būtų labai sudėtingi metai. Aš ir mano artimiausia aplinka traktavome, kad mes kaip partija neturėjome problemų. Ir štai jos išlindo gegužės 12 dieną.
Tai mums buvo ypatingai sunkūs metai ir tuo labiau, kad viskas įvyko iki Seimo rinkimų likus 5 mėnesiams. Nebepasakosiu, kaip mes turėjome susitelkti ir susikaupti. Nes atrodo, kad bent jau liberalūs rinkėjai patikėjo, kad čia gal viskas gerai. Bet dabar vėl visokie šešėliai ir šleifai pradeda lįsti. Ką darysi, tokia lemtis. Aš šios temos nevengiu, nuo jos niekur nepabėgsi. Tai sudėtingas laikas, nelinkiu niekam to pernešti, čia partine prasme.
Bet ir asmeniniai sentimentai, ir jausmai veikia. Kiekvienas turi teisę galvoti, kad E.Gentvilas irgi kažką turėjo žinoti. Kaip įrodyti, kad aš nežinau? Kiekvienam galiu atrodyti geru užsimaskavusiu artistu. Bet aš nebepykstu, nors dar pikta viduje. Artimai dirbome ir bendradarbiavome ir štai kažkaip vienas daro, o kitas nežino. Bet ar visada tas, kuris blogai daro pasipasakoja visiems, kad taip elgiasi? Tai sudėtingai yra ir asmeniškai. Ir tiesą sakant pernai gegužės 12 ir tomis dienomis, buvo tokia mintims, kad negi man tos valdžios čia reikia.
Norėjau paimti ir nusispjauti, bet tada dingtelėjo mintis, kad jei aš dabar pasitraukiu, visi sakys, kad mes susiję. Tada liko man noras prisiimti atsakomybę didesnę, nei įsivaizdavau. Taip tapau sąrašo lyderiu ir pabandžiau eiti į rinkimus. Ir tuo pačiu įrodinėti, kad aš nieko nebijau, net kai skauda ir įtarinėja, įžeidinėja. Ką darysi, tą etapą praėjom. Manau, kad praeisime ir kitus etapus.
- Jau praėjus metams po viso skandalo pradžios, kokią pirmą savo reakciją atsimenate?
- Atsimenu, kad Eligijui ryte nusiunčiau žinutę, kad vėluosiu į frakcijos posėdį 9 valandą. Ir truputį nustebau, kad negavau jokio atsakymo iš jo. Atvažiavau į frakciją po 9, posėdis nevyksta ir sako, kad pas Eligijų kratos namuose. Galvoju gal nesusipratimas. O mes nieko nežinome, bet reaguoti kažkaip vis tiek reikia. Tada frakcijoje susitarėme, kad negalime visi pakampiais kalbėti, kažkas turi kalbėti vienas. Ir lemtis tokia, kad tai teko man.
Pasidariau toks „spokesman“ šituo kriziniu momentu. Tai tas irgi nėra lengva, nes nežinai aplinkybių. Tiesą sakant, aš ir dabar nedrįstu sakyti, kad aš visas aplinkybes žinau. Paprastai eini kalbėti žinodamas dalykus, kuriuos tu kalbi. O čia kalbi apie tai, ko nežinai. Praėjo metai, bet aš dar dabar negaliu pasakyti, kad viską žinau. Aš tik turiu tikrumą, ne 100% garantiją, bet tikrumą, kad mes kaip partija su tuo nesame susiję. Bet visi turi teisę į tokį teiginį sureaguoti palinksint galva, arba gudriai ją kratant. Šiais metais mes įvedėme skaidrumo standartus, kad galėtume pasižiūrėti ne tik kolegiškai su pasitikėjimu, bet ir su nepasitikėjimu į viską. Nes mes jau vieną kartą užsirovėm. Aš Eligijumi tikėjau, visiems mums atrodė, kad viskas čia yra gerai. Šitas laikotarpis po gegužės 12, nei man, nei visuomenei nekelia jokių abejonių. Įsivaizduokime, kad bandytų kas nors žulikavoti po visų tokių sukrėtimų. Jeigu aš buvau toks idealistas ir galėjau guldyti galvą už kažką, dabar aš turiu pripažinti, kad per daug pasitikėjau. Yra vienas aspektas, kuriuo aš nežinau: ar buvo veikiama partijos vardu. Žiūrėsime, kokie pokalbiai yra įrašyti. Baigsis tada diskusijos apie partiją. Jeigu tekstai tik apie asmeninę paskolą, tai gerai. Bet jeigu minėjo partiją ir jos reikalus, tai mes jau automatiškai kitokioje situacijoje.
- O jeigu išklotinėse perskaitysite, kad visgi buvo dengiamasi partijos reikalais, ką darysite tada?
- Kaip jūs įsivaizduojate, kad partijos reikalais? Tai turi būti tada arba susitarimai su kažkuo partijoje, kad paims iš R.Kurlianskio ir pasidalins pinigus rinkimams. Arba kursime juodąją buhalteriją. Tai jeigu tokie pokalbiai ir susitarimai yra, tai taip, būtų jau juoda. O jeigu jų nėra, o tik sakoma, kad čia partijos reikalams. Ar tai yra koks nors įrodymas?
- Tai nėra įrodymas, bet sakinys automatiškai nėra dėkingas.
- Taip, tikrai sunkiau nuo to. Aš bandau žiūrėti iš tos subjektyvios, paties Eligijaus pusės. Jam turbūt būtų lengviau, jei jis pasakytų „nepykite, gerbiamieji, čia tokia Uspaskicho juodąją buhalteriją bandėme daryti“. Bet jis nesako, kad ėmė partijai. Per tuos metus esu su juo kalbėjęs 2 kartus tik. Abu kartus jis pasakė, kad padarė nesąmonę, bet partija nėra susijusi. Jis turbūt žino, kokius tekstus galėjo įrašyti STT. Jeigu būtų pokalbiai apie partiją, turbūt taip drąsiai nesakytų, kad partija čia yra ne prie ko. Bet čia yra ta dalis, kuria aš turiu tikėti, arba ne. Ar buvo dar kas nors, kas galėjo žinoti? Negaliu pasakyti.
- O kaip sekėsi prieš rinkimus susikaupti ir dar sukaupti partiją, ir dar sugebėti atsivesti naujų žmonių?
- Manau, kad mano paties ramumas padėjo. Kai aš žinau, kad aš niekaip su tuo nesu susijęs, aš galiu eiti ir drąsiai kalbėti. Ar su partijos nariais, ar su rinkėjais, ar žurnalistais. Viena žurnalistė po laidos man pasakė, kad vis tiek manimi netiki. Netiki, kad aš nieko nežinojau. Ir skauda man, kai šitaip mane gaudo, žiūri į mane šitaip. Bet man tai duoda asmeninę ramybę, kalbėti žinodamas, kad manęs nepagaus. Ir tai duoda užtikrintumą man, ir patiems liberalams tas padėjo. Viskas patikrinta, kaip tie pinigai judėjo skyriuose dar iki gegužės 12 dienos. Tai ten jokių problemų nebuvo. O kad ant mūsų šaukia, loja, keikiasi ir spjaudo, tai baisu yra. Iškentėti reikia šitą laikotarpį.
- Metus kenčiate, kiek dar kentėsite?
- Nežinau, aš labai esu suinteresuotas, kad teisėsauga greitai ir operatyviai baigtų visą procesą. Mūsų interesas nuo pat pačios pirmos dienos buvo, kad mes dirbsime kartu su teisėsauga. Vieni sakydavo, kad čia juoda diena liberalams, o mes sakom, kad balta. Jeigu yra kažkas blogai, tai turi būti gydoma. Kad mums nuo tos dienos yra sunkiau, tai taip. Ir dar iš karto pasakėme, kad bendradarbiausime. Ir faktiškai visi buvę frakcijos nariai apsilankė STT apklausose. Mūsų vienintelis noras yra, kad kuo greičiau tai pasibaigtų. Šiandien yra šlykščių ir bjaurių interpretacijų laikotarpis. Mes laukiame prokuratūros veiksmų, kada pagaliau bus baigtas tyrimas ir nukeliaus į teismą byla.
- Nesigailite, kad teko atsistoti prieš visus Jums?
- Ne, dabar aš tikrai nesigailiu. Prisimenu pas E.Jakilaitį rinkimų naktį buvau, ir sakė, kad štai, Gentvilai, vienmandatėje į antrą turą nepatenki. O man dzin, nes aš matau, kad liberalai 5 procentus perkopinėja. Nebuvo mano tikslas ar interesas būtinai savo vienmandatę laimėti. Nes dirbau po visą Lietuvą. Ir nesigailiu, o džiaugiuosi, nes reikalas yra kitas. Mano supratimu, ne E. Gentvilo, ne Liberalų sąjūdžio, o tų rinkėjų, kurie nusivils. Nes mes jiems nieko nepasiūlome. Tai ačiū jiems, kad nenusivylė. Ir neiškrito iš pilietinio ir politinio gyvenimo. Tai būtų žiauriausia.
- Ekspertai ir politologai tikina, kad jei liberalai nori atsigaivinti, jiems reikia naujo vitrininio veido.
- Turbūt, visada atsinaujinimas yra gerai. Tik turbūt jau pamiršo, kad pernai birželio 11 dieną mes savotiškai atsinaujinome.
- Bet Jums teko tai padaryti.
- Taip, sutinku, kad būtent žodis „teko“ yra tinkamiausias. Jau dabar ir šitie veidai yra per seni ir nepatikimi. Aš sakyčiau taip, kad mes pasitikėjimo egzaminą praėjome ir Seimo rinkimuose pasirodėme. Jeigu kaip nors galima gelbėti situaciją arba partijos reputaciją, arba liberalius rinkėjus įtikinti, tai aš galiu bet kada išeiti. Bet čia jau mūsų problema, kad nėra šiandien visuomenėje atsinaujinusių žmonių, kurie galėtų pakeisti R.Šimašių arba E.Gentvilą. Čia nekukliai pasakysiu. Su laiku tas turi atsirasti. Aš galiu ir daugiau laikyti, bet jei matau, kad yra kitas, kuris gali daugiau ir geriau, naudingiau, tai į sveikatą. Šiandien laukiame naujų, bręstančių politikų.
- Eligijus Masiulis gegužės 12 diena išsprogdino politinę erdvę. Skambėjo visą vasarą, skamba iki šiol. Ekspertai sako, kad šitas žemės drebėjimas supurtė ne tik liberalus, bet visą partinę sistemą. Tad klausiu Jūsų, kaip ilgamečio politiko. Ar Jūsų patirtyje buvo kažkas panašaus į tokio lygio skandalą?
- Aš esu pavadinęs tą E.Masiulio skandalą didžiausiu skandalu Lietuvos politikos skandalų istorijoje.
Nes jeigu koks R.Paksas, arba koks "darbietis" būtų pakliuvęs su 5 kartus didesne suma, nebūtų tokio skandalo kaip čia. Nes visuomenei mes tikrai pradėjome atrodyti, jie pradėjo tikėti, kad ateina nauji švarūs ir skaidrūs. Na, ne vien nauji. Bet ir tie senieji nebuvo nieko baisaus neprisidirbę. Visuomenė pradėjo mumis tikėti. Ir ką mes padarėme? Baisiausią dalyką. Šitas skandalas supurtė visuomenę. Taip, tai tektoniniai lūžiai, vulkanizmas ir žemės drebėjimai. Aš nesiginčiju. Iš mūsų to nebuvo tikimasi. Ir štai partijos pirmininkas, vienas populiariausių Lietuvos žmonių padaro šitaip. Tai sukrėtė visuomenę. Ir rezultatus, kuriuos dabar turime, tai dėl jų kaltas E.Masiulio gegužės 12 dienos poelgis.
- O kaip liberalai rinkimus prognozavo prieš gegužės 12 dieną?
- Aiškių prognozių nebuvo, bet buvo kalbama apie 35-40 mandatų. Šitas skaičius nebuvo užfiksuotas, bet mes kalbėjome apie tai. O po vasaros galvojom, kad gali likti ir nulis mandatų. Bet buvo 9 procentai ir 14 mandatų. Nes atkūrėme savo žmonių pasitikėjimą. Tikrai tikėjau, kad mes atsigausime. Ne apie 35 mandatus kalbame, realybė negalėjo tokia būti. Bet kad mes išsikapstysime, tai tikrai. Žinoma, galėjo dar koks nors smūgis būtų, nevaldome mes teisinės situacijos. Ką aš žinau, gal dar dabar gali įvykti. Tikiu, kad mums ir visuomenei staigmenų pavardžių atžvilgiu nebus.
- O kiek buvo realu, kad E.Masiulis galėjo būti premjeru?
- Jis galėjo tapti. Jeigu mūsų partija būtų turėjusi galimybių dalyvauti Vyriausybės formavime. Įsivaizduokime, kad su 35 mandatais liberalai būtų buvęs patrauklus partneris arba kairiesiems, arba dešiniesiems.
Mes galėjome tapti ta rišančia grandimi formuojant valdančiąją koaliciją. Manau, kad net ir dabartiniai 14 mandatų būtų buvę pageidaujami, jei ne mūsų šleifas. Dabar mes tokie šiek tiek raupsuoti. Tiek to, raupsai yra išgydomi. Bet jei tuos 30 mandatų būtume gavę, mes kaip liberalai būtume siūlę E.Masiulį į premjerus. Na, jei politinė aritmetika būtų buvusi kitokia, tai gal į Seimo pirmininkus. Pats Eligijus yra kalbėjęs, kad Seimo pirmininko pozicija būtų mažiau rizikinga. Bet siekis buvo premjero kėdė. Ir tikiu, kad tokiu jis galėjo tapti. Ir čia kiekvienam jaunam žmogui turi būti pamoka, kad negali tapti jūra iki kelių. Nepasinerkime nebaudžiamumo iliuzijoje.
Aš nenoriu juridiškai vertinti veiksmų, bet psichologiškai aš suprantu, kad jam jau visas pasaulis buvo po kojomis. Nes viskas, lieka paskutinis žingsnis. Ir tada klaida. Kvailystę jis padarė. Nemanau, kad neturėjo, ką valgyti, kad tuos pinigus ėmė. Manau, kad norėjo kažkokį savo gerbūvį pasigerinti. Bet gi taip negalima. Bet jis jau savo atsiėmė. Nes nei vienas atvejis Lietuvoje nebuvo tiek iškeiktas. Tie purslai taškosi dar ir ant mūsų. Bet jam turbūt dar sunkiau. Moraline prasme, jis savo atsiėmė.
