Tris narius Kauno miesto taryboje turinti Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio frakcija 2012 metų Kauno biudžetą (100 mln. Lt mažesnį nei pernykštis) linkusi vadinti „miesto savasties naikinimo programa“. Nes, pasak liberalų, „valdančioji koalicija „Už Kauną“ siūlo kauniečiams ilgalaikę bado dietą, po kurios Lietuvos sporto sostinė ir festivaliais garsėjantis miestas gali tapti gūdžia provincija. Toks įspūdis susidaro žvelgiant į 2012 metų miesto biudžeto projektą“.
Apgailestaujama, kad viešų švenčių, festivalių organizatoriai, menininkai iš biudžeto lėšų gaus mažiau nei praėjusiais metais. Pernai pagrindinių, miestą reprezentuojančių kultūros renginių organizavimui ir daliniam finansavimui buvo skirta 970 tūkst. litų, o šių metų biudžete numatyta vos 400 tūkstančių. Mažiau pinigų bus skiriama ir sporto komandoms, kurios taip pat plačiai garsina Kauno vardą. Su kuklesne biudžeto lėšų suma šiemet turės verstis ir kai kurios viešosios įstaigos, kurių steigėja ar dalininkė yra Kauno miesto savivaldybė.
Bet liberalams, kaip teigiama viešai išplatintame LRLS pareiškime, rimtų abejonių kyla dėl siūlymų „vis sočiau finansuoti politinės konjunktūros sumetimais įsteigtą Kauno kino studiją bei atminimo lentų gamybą. Atminimo lentų taip pat reikia. Tačiau ar neteks jas kabinti ant sužlugdytų miesto simbolių? Susidaro įspūdis, kad miesto valdžia nesuvokia prioritetų arba nenori jų suvokti. Pernai Kaunas realiai pajuto turizmo naudą: išaugo turistų srautai, atsigavo viešbučiai, kavinės, prekybininkai. Nepaisant to, Turizmo informacijos centrui finansavimas rėžiamas beveik dvigubai. Tuo pat metu nereikalaujama, kad biudžetinės kultūros įstaigos dirbtų produktyviai – jas ketinama finansuoti beveik taip, kaip pernai, neatsižvelgiant į jų veiklos rezultatus“, – teigia liberalai pusmetį nuo kadencijos pradžios buvę valdančiosios koalicijos nariai ir savo atstovą Rimantą Mikaitį turėję Kauno mero poste.
Jie neslepia ir nuogąstavimo, jog apskritai sumažinus finansavimą sportui, Kaunas netruks prarasti Lietuvos sporto sostinės vardą.
„Apleistas S. Dariaus ir S. Girėno stadionas kelia pavojų ne tik sportininkams, bet ir gyventojams. Prieš 34 metus pastatyti stadiono apšvietimo stulpai – supuvę. Laukiama jų griūties – tai patvirtino ekspertai. Galėjęs tapti vieninteliu šalyje nacionaliniu stadionu, kuriame vyktų svarbiausios šalies futbolo varžybos, S. Dariaus ir S. Girėno stadionas greičiausiai negaus teisės 2013 m. rengti Europos jaunimo futbolo čempionato finalo. Miesto valdžia nesurado palyginti kuklios sumos stadiono techniniam projektui parengti. O tai juk svarbiausia sąlyga gauti lėšų stadiono rekonstrukcijos darbams iš Valstybės investicijų programos“, – tikina liberalai.
Kauno miesto tarybos opozicijos atstovų pareiškime nenutylėta ir kauniečius į neviltį varanti didelių mokesčių už šildymą problema, kurią spręsti liberalai jau seniai siūlo sudarius sąlygas šilumos gamintojų konkurencijai ir mažinant šilumos suvartojimą. Minimas ir Aplinkos ministerijos, ekspertų bei bankų pernai gerai įvertintas bandomasis daugiabučių renovavimo projektas, ir tai, kad šiemetiniame biudžete net nedidelės sumos atrinkto kvartalo detaliajam planui parengti nebelieka.
LRLS atstovų Kauno taryboje nuomone, miestas neturi finansų valdymo strategijos, o skyles biudžete rengiamasi lopyti iš nedrausmingų kauniečių surinkus kuo daugiau baudų.
LRLS pareiškime yra ir siūlymų miesto vadovams, kuriomis kryptimis ryžtingai veikti. Pirmiausia, anot Kauno miesto tarybos narių Onos Balžekienės, Simono Kairio ir R. Mikaičio, reikėtų įvesti tvarką savivaldybės valdomose įmonėse, kontroliuoti jų pelnus. „Beveik visos savivaldybės įmonės dirba pelningai, tačiau tarifai vis didinami. Už miesto pinigus remontuojami privatūs būstai, automobiliai, o įmonių pelno panaudojimas paprastiems miestiečiams lieka mįsle. Savivaldybės įmonės paverstos politikų ir jų šeimų šėryklomis. Reikia vieną kartą baigti šią ydingą praktiką“ – sako pareiškimo autoriai.
Jie siūlo racionaliai ir skaidriai vykdyti privatizavimo programą, nes kol kas pagal ją per metus numatyta surinkti apie 3 mln. Lt, privatizuojant sandėliukų ir pusrūsių patalpas, o „Būsto valdos“ privatizavimui užbaigti dirbtinai kuriamos kliūtys. Liberalų manymu, savivaldybei „nebūtina įsitvėrus laikyti savo rankose tiek daug įvairių įmonių. Kai kurias reikia privatizuoti – dėl to tik sumažės pagundų jose siautėti politikams. Jei svarbu išlaikyti savivaldybės kontrolę, galima parduoti tik dalį akcijų.“
Liberalai atkreipia dėmesį ir į tai, kad per 10 metų Kaune sumažėjo 17 tūkst. mokinių. Kai kurios mokyklos pustuštės, bet išlaidos šildymui ir kitoms ūkio reikmėms didėja. Liberalų teigimu, „mokyklų tinklo pertvarka – skausmingas, bet neišvengiamas procesas, tačiau Kaune jis vyksta labai vangiai. Tenka pripažinti, kad kai kurios mokyklos tuštėja ne vien dėl demografinių priežasčių, bet ir dėl prastos vadybos.“
Naujienų agentūros ELTA paprašytas pakomentuoti Liberalų sąjūdžio pareiškimą, Kauno miesto meras, konservatorius Andrius Kupčinskas sakė, jog pagrindinį Kauno savivaldybės finansinį dokumentą – šiemetinį biudžeto pajamų planą – politikai turėtų patvirtinti ateinančios savaitės ketvirtadienį. Todėl yra dar nemažai laiko teikti konkrečius pasiūlymus ir prieš tvirtinant biudžetą, taisyti jo projektą taip, kad miestui būtų naudingiau.
Dėl mokyklų tinklo reorganizavimo jis priminė, kad pati Švietimo ir mokslo ministerija šio proceso pabaigtuves atidėjo iki 2015–ųjų, suprasdama, kokia socialiai jautri sritis tai yra. Ištuštėjusias mokyklas galima jungti, bet visiškai uždaryti nėra taip paprasta dėl bendruomenių pasipriešinimo. Tačiau reorganizacija vyksta, gal ne taip greitai, kaip norėtųsi.
„Šiemet Kaune turėsime iššūkių ir išgyvenimo biudžetą. Visiems būtina tai įsisąmoninti ir galvoti, kaip taupyti lėšas, ieškoti rezervų ir išsilaikyti, o ne vien vaikščioti su ištiesta ranka ir prašyti iš biudžeto: duokit, skirkit. Manau, blogas įprotis tų viešųjų įstaigų, kurios įsivaizduoja, kad jeigu jau savivaldybė jas įsteigė, tai iš biudžeto ir privalo išlaikyti. Vieni garsiai rėkia, kad yra skriaudžiami, o kiti kuria projektus, ieško, kur patiems savo veiklai užsidirbti.
Dabar dėl to stadiono stulpų. Pernai, prieš futbolo rungtynes su ispanais, buvo keičiami šviestuvai, tai negi tada niekas nematė, kad stulpai – avarinės būklės? Ir paties stadiono būklė ne per vieną naktį ar mėnesį pablogėjo. Ką tuo klausimu gero nuveikė tie, kurie pusę metų Kauną valdė, kokį projektą parengė? Jokio, tik daug kalbėjo.
Netgi buvo taip: Tėvynės sąjunga priešinosi, kad būtų skiriama dar 8 mln. litų „Žalgirio“ arenai, bet vos atėję į valdžią liberalai pasistengė, nors niekas neįrodė, kad tokia būtinybė tuo metu egzistavo, areną papildomai „pamaitinti“. Miesto kreditoriniai įsipareigojimai dėl to dar labiau išaugo, o, kaip žinom, pernai biudžeto planui įvykdyti Kaunas pritrūko per 40 mln. Lt pajamų. Visa tai įvertinus, šiemet teks gyventi gerokai kukliau. Tokia yra realybė tebesitęsiančios krizės fone“, – Eltai sakė Kauno meras.
