Kolonializmas ir jo įtaka Palestinai
Kolonializmas Palestinoje prasidėjo ne nuo 1967 m. Izraelio okupacijos Vakarų Krante ir Gazos ruože. Jis prasidėjo anksčiau – britų mandatu Palestinai (1920–1948 m.) ir 1917 m. Balfour deklaracija, kurioje buvo išreikšta Britanijos parama steigti Nacionaliniai žydų namai Palestinoje. Ši deklaracija padėjo pagrindus sistemingam palestiniečių perkėlimui ir naujakurių kolonijinės valstybės sukūrimui. Izraelio įkūrimas 1948 m. pažymėjo šio kolonijinio projekto kulminaciją, pasibaigusiu palestiniečių etniniu valymu, vadinamu Nakba. Po šio įvykio sekė dešimtmečius trukusi karinė okupacija, žemės konfiskavimas, gyvenviečių plėtra ir skiriamosios sienos statyba, kurių tikslas – įtvirtinti Izraelio kontrolę palestiniečių žemėje ir ištekliais.
Šiandien Izraelio politika Vakarų Krante, Gazos ruože ir Rytų Jeruzalėje buvo apibūdinama kaip naujakurių kolonializmo forma, kuriai būdingas palestiniečių žemės nusavinimas, žydų nausėdijų steigimas ir atskiros bei nelygios teisinės sistemos įvedimas. Palestiniečiams taikoma karinė valdžia, o toje pačioje žemėje gyvenantys Izraelio naujakuriai turi visas pilietybės teises pagal Izraelio civilinę teisę. Ši sistema sukūrė apartheido realybę, kai palestiniečiams sistemingai atimamos pagrindinės žmogaus teisės.